Ieškokite vietovių ir vietų
Prisijunk ir susikurk savo maršrutą - išsaugosime jį tavo paskyroje.
Debreceno g., Klaipėda
Nuo 10.00 €
Savanorių pr. 178F, Vilnius
Vienas • Pirtis visai šeimai.
150.00 €
Medininkai
Medininkų pilis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos mūrinė gardinė pilis istorinėje Aukštaitijoje, pietrytinėje Lietuvoje, 31 km nuo Vilniaus centro, netoli Medininkų, pastatyta XIV amžiuje. Pilyje šiuo metu veikia muziejus.
Nemokamai
Trakai
Trakų salos pilis – gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas. Pastatyta kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva XIV a. II pusėje – XV a. 1-ajame dešimtmetyje. XV a. ši pilis (kaip ir Trakų pusiasalio pilis) buvo viena iš LDK valdovų rezidencijų. Dabar pilis atstatyta ir yra vienas populiariausių Lietuvoje turistų lankomų objektų; pilyje vyksta įvairios šventės, veikia archeologinė ir istorinė ekspozicijos, medžioklės muziejus. Trakų pilis – vienintelė Rytų Europoje pilis, pastatyta saloje. Žmonės kalba, kad Trakai atsirado dėl moters užgaidos. Senuosiuose Trakuose gyventi kunigaikščio Kęstučio žmonai Birutei nepatiko, nes šalia buvo per mažai vandens, kaip jai buvo įprasta gimtojoje Palangoje. Todėl Kęstutis, norėdamas įtikti žmonai, apie XIV a. vidurį pradėjo statyti naują pilį ežerų apsuptame pusiasalyje.
Pradėta statyti 2-ojoje XIV a. pusėje. Ji buvo stipriai sugriauta, kadangi nebuvo baigta – mat po keleto kryžiuočių antpuolių ją 1390 m. sudegino patys pilies šeimininkai.
Užutrakio dvaras apėmė virš 600 ha teritoriją, iš jų 80 ha plotą apėmė sodyba, kurią sudarė ūkinė ir reprezentacinė dalys. Abi dalis atribojo sudėtinga tvenkinių ir želdynų sistema. Ūkinėje dalyje Juozapas Tiškevičiaus (vyresnysis) 1895-1897 m. pastatė medinius ir raudonų plytų mūro architektūros pastatus - karvidę, vežiminę, svirną, spirito gamyklą su sandėliu, kalvę ir kt. Šioje sodybos dalyje taip pat buvo Užutrakio alkakalnis, ant kurio nuo XVIII a. stovėjo unitų cerkvė, kurią Tiškevičiai paverstė dvaro koplyčia. Ūkinę dalį Juozapas Tiškevičius suformavo iš XIX a. gale įsigyto Užutrakio palivarko, o naujosios savo rezidencijos reprezentacinę dalį įrengė pusiasalio, vadinto "Algirdo sala" tarp Galvės ir Skaisčio (Žydiškių) ežerų, gilumoje ant performuoto ir dalinai supilto Galvės ežero kranto.
Lentvaris
Dvaras minimas nuo 1596 metų. XVII a. - dvaro savininkas Tomašas Sapiega. XIX a. pr. - N.Dambrovskis, nuo 1819 m. - teismo sprendimu dvaras buvo padalintas A.Lappo, Šachnoms ir Hrinevičiūtėms.
Daugaliai, Ukmergės rajono savivaldybė
Siesikų pilis – XVI amžiaus rezidencinė pilis Ukmergės rajone netoli Siesikų ant Siesikų ežero kranto, Daumantų-Siesickių dvaras. Siesikų dvaro sodybą sudaro 6 pastatai (rūmai, „akademija“ vadinama mokykla, spirito varykla, svirnas, paukštidė, kumetynas) ir parkas. Pilis yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje nuo Renesanso epochos išlikusių statinių.
Pasodninkai, Širvintų rajono savivaldybė
Privatus dvaras. Dvaro savininkė O.Buklienė per pastaruosius ketverius metus baigia atgaivinti dvaro rūmus. Restauravimo darbai vyksta griežtai pagal ikonografiją, rastus pastato fragmentus, naudojamos senos technologijos bei madžiagos. Šio objekto restauravimas ir tvarkymas– tai puikus dvarų tvarkymo pavyzdys. http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=7938
Krikštėnai, Ukmergės rajono savivaldybė
Krikštėnų dvaras minimas nuo XVIII a. kaip kunigaikščio Ksavero Bogušo nuosavybė. Jam išsikėlus į Varšuvą, dvarą valdė Vilniaus vicegubernatorius Bagnevskis, vėliau – Julijonas Pac Pamerneckis. Šis dvaro savininkas XIX a. viduryje Krikštėnuose pastatė vėlyvojo baroko stiliaus rūmus. Jo sūnūs pardavė dvarą carinės Rusijos admirolui prancūzų kilmės Ignui de Bondi, kurio giminei dvaras priklausė iki 1940 m. Paskutinę dvaro savininkę Eugeniją Janušienę de Bondi kartu su kitais Ukmergės kalėjimo politiniais kaliniais nužudė NKVD kareiviai 1941 m. birželio 24 d. Zarasų rajone. Po karo rūmai priklausė Krikštėnų tarybiniam ūkiui, buvo apleisti, vėliau paremontuoti ir vėl apleisti. 1994 m. Krikštėnų dvaras buvo grąžintas de Bondi paveldėtojams.
Vaitkuškis, Ukmergės rajono savivaldybė
[Dvaras privatus, aptvertas tvora, todėl į jį galima pažiūrėti tik iš už tvoros. Savininkai lenkai, lyg ir ruošiasi tvarkyti teritoriją] Dvaras pradėtas formuoti 16 a. Jis turėjau daugybę šeimininkų, o 1764 m. atiteko garsiajai grafų Kosakovskių giminei. 1862 m. dvaras perstatytas į neogotikinį stilių. Jame buvo gausu italų, lenkų, paties šeimininko S. F. Kosakovskio paveikslų, meno galerija, 12 tūkst. tomų biblioteka. Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, vertingiausi daiktai buvo išvežti į Rusiją ir ten dingo. Karo metu dvaras buvo plėšiamas ir niokojamas. Vėliau naudojamas įvairioms reikmėms: našlaičių prieglauda, kareivių buveinė. 1941 m. naciai čia įkūrė getą žydams. Po karo likęs be šeimininkų, dvaras sparčiai nyko ir iki mūsų dienų teliko tik bokštas ir arklidžių fragmentai.
Leonpolis, Ukmergės rajono savivaldybė
Dvaras susiformavo XVI a. viduryje. Išlikusios dvaro sodybos rūmų statyba siejama su Radvilomis – manoma, kad juos po 1721 m. pastatė Marcijona Radvilienė savo sūnui Leonui Mykolui Radvilai (1722–1751) poilsiui medžioklėje. Tai buvo vienaaukštis, kvadratinio plano pastatas su aukštais pusrūsiais. Rūmų kiemas aptvertas mūrine tvora, turėjusia gynybinės sienos požymių. Nuo šeimininko vardo liaudiškos formos Levas, dvaras aplinkinių gyventojų imtas vadinti Levampoliu.
Vepriai
Veprių dvaras įsikūręs Veprių miestelio vakaruose, Veprių ežero šiaurės vakarų krante. Dvaro sodybą supa landšaftinio parko likučiai. Buvę dvaro ūkiniai pastatai yra gyvenami.
Užulėnis, Ukmergės rajono savivaldybė
Prezidento A. Smetonos dvaras yra vaizdingoje pietinėje Lėno ežero pakrantėje. Jis nutolęs 2 km į pietus nuo Lėno kaimo, 1 km į vakarus nuo Prezidento gimtinės – Užulėnio. Dvare šiuo metu veikia muziejus.
Kaspariškiai, Ukmergės rajono savivaldybė
Dvaras Taujėnuose minimas nuo 16 a. Tuomet jis priklausė Plonianskiams ir atrodė kitaip. Klasicistinio stiliaus rūmus Taujėnuose 1802 m. pastatė tuo metu dvaro šeimininku buvęs Benediktas Marikonis. Angliško stiliaus dvaro parke buvo 4 tvenkiniai, topolių, liepų alėjos, daug senų ir retų medžių. Tarpukario metais parke buvo didžiausias Lietuvoje gėlynas. Paskutinieji dvaro šeimininkai – Radvilos. Jiems dvaras priklausė iki 1939 m. Rūmuose buvo gausi paveikslų ir skulptūrų kolekcija, porceliano, krištolo rinkiniai. Vėliau už skolas dvaras pateko Žemės banko nuosavybėn. Šiuo metu dvaro rūmai restauruojami. www.taujenudvaras.lt.
Šešuolėliai I, Širvintų rajono savivaldybė
Šešuolėlių dvaras stovi Pirmuosiuose Šešuolėliuose. Išlikęs parkas, tvenkiniai.
Daržininkai, Vilniaus rajono savivaldybė
Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. Jie kūrėsi XVIII a., bet iki XIX a. pr. dvaro rūmai buvo mediniai. 1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840–1856 m.). Sodyba yra už 1 km nuo Nemėžio gyvenvietės, ansamblio branduolį sudaro rūmai, žirgynas ir oficina, apstatyta apie stačiakampį reprezentacinį kiemą, kurį supo dar ir mūro tvora. Kiek atokiau stovi medinis svirnas. Rūmai yra sodybos centre. Jie pastatyti 1836 m.
Jašiūnai
Jašiūnų dvaras išlikęs Jašiūnuose. Yra parkas (įveistas dar iki pastatant rūmus), išlikusi oficina, buvusios arklidės su sodininko, girininko ir vežėjo patalpomis antrajame aukšte. Prie arklidžių – svirnas (liaudies architektūros statinys).
