Veisiejai
Veisiejuose jau XV a. buvo įkurtas karališkasis dvaras, kurį didysis kunigaikštis Aleksandras 1501 m. skyrė valdyti savo vėliavininkui J. Glinskiui. Vėliau Veisiejai tapo Masalskių nuosavybe, kur Lietuvos etmonas V. Masalskis XVIII a. pabaigoje pastatė rūmus. Iki mūsų laikų išliko tik vienas jų fligelis.
Nemokamai
Miestas įsikūręs pusiasalyje, apsuptame Ančios ežero. Rašytiniuose šaltiniuose Veisiejai minimi nuo Mindaugo laikų (1253 m.). Senoji Veisiejų dalis paskelbta urbanistikos paminklu. Saugomas gatvių tinklas, XVIII a. antrosios pusės–XIX a. pradžios aikštės planas, užstatymo fragmentai, senosios miesto dalies panorama ir gamtinė aplinka. Miesto užstatymas – linijinis. Miesto centre yra XVI a. antrosios pusės barokinio ir klasicistinio plano elementų. Gatvių tinklas puikiai dera prie netolygaus vietovės reljefo. Į centrą sueinančių gatvių perspektyvos uždaros. Yra akligatvių. Mieste yra architektūros paminklas – barokinės struktūros klasicistinių formų bebokštė bažnyčia, pastatyta 1817 m.
1748 metais gavus Vilniaus vyskupo leidimą pastatyta pirmoji sinagoga. Yra žinoma, kad miestelį nusiaubė ne vienas gaisras, nuo kurio kiekvieną kartą nukentėdavo ir žydų maldos namai. Po 1924 metais kilusio gaisro sinagoga vėl buvo atstatyta. 1950 metais rekonstravus sinagogą atidaryti kultūros namai, perkelta biblioteka, 1952 metais - kino teatras. Šiuo metu pastate įsikūrusi Veisiejų baptistų bendruomenės bažnyčia.
Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia įspūdinga eksterjeru, reikšminga istorine praeitimi. Pirmąją bažnyčią Veisiejuose apie 1525 m. pastatė Jurgis Simanavičius. Jis 1526 m. dovanojo turto. 1674 m. minima medinė apiplėšta bažnyčia be kunigo. 1762 m. iš lentų pastatyta laikina, o 1767 m. – medinė bažnyčia. 1766 m. Veisiejuose įkurta Šv. Rožančiaus brolija. Masalskiai iki 1768 m. pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. Mirus Veisiejų dvaro savininkui, darbai sustojo. 1777 m. įsteigta parapinė mokykla.
