Lietuvos pajūris yra apie 90 km, ir tai vienintelė kryptis šalyje, kurią galima pereiti visą nuo vieno galo iki kito. Maždaug 38 km eina žemynu nuo Šventosios iki Klaipėdos, o likę 52 km yra Kuršių nerija, kuri nuo 2000 metų yra UNESCO paveldo sąraše.
Visą kelią galima eiti iš karto arba dalimis, nes atkarpos baigiasi miesteliuose, kur yra nakvynė ir autobusas. Žemiau pajūris suskirstytas į penkias dienas, o po to trumpi takai tiems, kas turi vieną dieną, ir vietos, kuriose beveik nereikia eiti.
Santrauka
Visas pajūris - penkios dienos atkarpos po 12 iki 28 km, nuo Šventosios iki Nidos.
Viena diena - Karklė su Litorinos taku arba Nida su Parnidžio kopa.
Be ėjimo - Ventės ragas, Rusnė, Minijos kaimas ir apžvalgos bokštai, kur viskas matosi nuo automobilio per 300 metrų.
Nerijoje galioja nacionalinio parko taisyklės: kopose vaikščioti negalima, stovyklauti tik įrengtose vietose.
Geriausias laikas žygiui yra gegužė ir rugsėjis, o Ventės rage - rugsėjis ir spalis dėl paukščių migracijos.
Visas pajūris per penkias dienas
Atkarpos sudėtos taip, kad kiekviena baigtųsi ten, kur yra nakvynė ir viešasis transportas.
1 diena: Šventoji - Palanga, apie 11 km
Lengviausia atkarpa ir gera pradžia. Eini smėliu arba mišku palei jūrą, o pakeliui yra Šventosios miško pažintiniai takai. Palangoje atkarpa baigiasi ties Palangos tiltu. Jei lieka jėgų, Tiškevičių rūmai su Gintaro muziejumi ir parkas yra už kilometro nuo paplūdimio.
2 diena: Palanga - Karklė, apie 17 km
Čia pajūris keičiasi labiausiai. Už Nemirsetos prasideda tuščias ruožas, o atkarpos gale stovi Olando kepurė, apie 24 metrų aukščio klifas, kuris Lietuvos pajūryje yra vienintelis toks. Karklėje veikia Litorinos ekologinis pažintinis takas, ir jį verta praeiti tą pačią dieną, nes jis eina per senosios Litorinos jūros krantą.
3 diena: Karklė - Klaipėda, apie 12 km
Trumpiausia atkarpa. Pakeliui „Memel-Nord“ karinė baterija ir Sunaikintos Karklės bažnyčios vieta, paskui Melnragė ir uostas. Klaipėdoje sėdi į Smiltynės perkėlą, ir tai vienintelė vieta visame maršrute, kur reikia laivo.
4 diena: Smiltynė - Juodkrantė, apie 19 km
Pirmoji nerijos diena. Pradžioje Lietuvos jūrų muziejus ir Smiltynės bunkeriai, toliau miškas ir paplūdimys iki Juodkrantės. Vakare Raganų kalnas su medžio skulptūromis ir Kormoranų bei garnių kolonija, viena didžiausių Lietuvoje ir girdima anksčiau, nei matoma.
5 diena: Juodkrantė - Nida, apie 28 km
Ilgiausia ir gražiausia atkarpa. Pakeliui Naglių gamtinis rezervatas su savo taku per pilkąsias kopas, Pervalka, Preila ir Vecekrugo kopa, kuri su 67 metrais yra aukščiausia Lietuvos nerijos dalyje. Nidoje maršrutas baigiasi Parnidžio kopoje su saulės laikrodžiu, iš kurios matosi ir marios, ir jūra.
Atkarpa | Ilgis | Sunkumas |
Šventoji - Palanga | 11 km | lengva |
Palanga - Karklė | 17 km | vidutinė |
Karklė - Klaipėda | 12 km | lengva |
Smiltynė - Juodkrantė | 19 km | vidutinė |
Juodkrantė - Nida | 28 km | sunki |
Patarimas: smėliu einama apie 30 procentų lėčiau nei keliu. 20 km paplūdimyje trunka tiek, kiek 28 km miško taku, todėl planuok pagal laiką, ne pagal kilometrus.
Jei viso žygio nenori
Dauguma žmonių pajūryje turi vieną dieną, ne penkias. Šie takai veikia savarankiškai.
Parnidžio pažintinis takas Nidoje. Apie 2 km, kopa, saulės laikrodis ir vaizdas į Rusijos pusę. Pusantros valandos.
Naglių pažintinis takas ties Pervalka. Eina per mirusias kopas, ir tai artimiausia dykumai vieta Lietuvoje. 2 valandos.
Litorinos takas Karklėje. Miškas, klifas ir jūra viename rate. 2 valandos.
Dendrologinis takas Juodkrantėje. Trumpas ir tinkamas su vaikais. Valanda.
Tulkiaragės takas Šilutės rajone ir Aukštumalos takas per aukštapelkę. Abu lentiniai, tad tinka po lietaus.
Pajūris be ėjimo
Dalis geriausių pajūrio vietų yra ne prie jūros, o prie marių, ir ten beveik nereikia eiti.
Ventės ragas. Švyturys, marios ir ornitologijos stotis, kuri veikia nuo 1929 metų ir yra viena seniausių Europoje. Rudenį čia žieduojami paukščiai, ir tą galima pamatyti.
Uostadvario švyturys Rusnėje, 18 metrų, su laiptais į viršų ir vaizdu į Nemuno deltą.
Minijos kaimas, kurį vadina Lietuvos Venecija, nes gatvė čia yra upė.
Rusnė su evangelikų liuteronų bažnyčia ir apžvalgos bokšteliu, o šalia Skirvytėlės etnografinis kaimas.
Drevernos apžvalgos bokštas, 15 metrų, prie pat Karaliaus Vilhelmo kanalo.
Visa ši dalis telpa į vieną dieną automobiliu, ir ji yra visiškai kitoks pajūris nei paplūdimys.
Veiklos, kai oras nepadeda
Lietuvos jūrų muziejus ir Delfinariumas Smiltynėje.
Thomo Manno muziejus Nidoje, rašytojo vasarnamis ant kalvos.
Vėtrungių galerija ir Miniatiūrų muziejus Neringoje.
Laikrodžių muziejus ir Muziejus 39/45 Klaipėdoje.
Klaipėdos zoologijos sodas ir Dinozaurų parkas Radailiuose su vaikais.
WindCamp Svencelėje, jei nori ne slėptis nuo vėjo, o jį panaudoti.
Nakvynė: kempingai palei visą maršrutą
Kempingai palei pajūrį pasiskirstę beveik tolygiai: Compensa Nemirsetoje, Kempingas Olando kepurė Karklėje, Pajūrio ir Jūros kempingai Klaipėdoje, Nidos kempingas, Drevernos kempingas, Ventainė Ventės rage ir WindCamp Svencelėje.
Tai reiškia, kad penkių dienų žygį galima eiti be viešbučių, o kiekviena atkarpa baigiasi netoli stovyklavietės.
Taisyklės, kurių nerijoje nepavyks apeiti
Kuršių nerija yra nacionalinis parkas, ir dalis įpročių iš kitų krypčių čia netinka.
Kopose vaikščioti draudžiama visur, išskyrus įrengtus takus ir laiptus. Smėlį kopose laiko augalija, ir vienas pramintas takas atsistato metais.
Stovyklauti galima tik įrengtose vietose. Palapinė kopoje ar miške yra bauda, ne nuotykis.
Naglių rezervate leidžiama eiti tik pažymėtu taku.
Įvažiavimas į Neringą mokamas sezono metu, ir tai atskira nuo kelto bilieto.
Vandens į nerijos atkarpą reikia neštis. Tarp Juodkrantės ir Pervalkos 15 km nėra nieko.
Kada važiuoti
Gegužė ir birželio pradžia. Pajūris tuščias, vanduo šaltas, o ėjimui tai geriausias mėnuo.
Liepa ir rugpjūtis. Karšta, brangu ir pilna, tad žygiui lieka tik ankstyvas rytas.
Rugsėjis. Geriausias kompromisas, dar šilta ir jau tuščia.
Spalis. Ventės ragas dirba pilnu pajėgumu, nes vyksta paukščių migracija.
Žiema. Pajūris eina puikiai, o nerijoje sumažėja transporto. Reikia tik vėjo neperpučiamos striukės.
DUK
Ar visą pajūrį galima pereiti pėsčiomis be pertraukos?
Taip, išskyrus vieną vietą. Tarp Klaipėdos ir Smiltynės reikia kelto, nes pėsčiomis per uostą nepereisi.
Kiek trunka visas žygis?
Penkios dienos ramiu tempu arba keturios, jei sujungi trumpiausias atkarpas. Vidutiniškai eini po 18 km per dieną.
Ar reikia specialios įrangos?
Ne, bet reikia batų smėliui ir vėjo striukės. Pajūryje vėjas yra kasdienis dalykas, ne oro prognozė.
Su vaikais nuo kelerių metų tai įmanoma?
Visą žygį nuo maždaug 12 metų. Su mažesniais rinkis atskirus takus: Parnidžio, Dendrologinį Juodkrantėje ir Šventosios miško takus.
Ar galima važiuoti dviračiu vietoj ėjimo?
Taip, ir nerijoje dviračių takas eina beveik visą kelią nuo Smiltynės iki Nidos. Žemynine dalimi dalis kelio eina paplūdimiu, kur dviratis netinka.
