Pirmoji Vilniaus centrinė elektrinė šiandien labiau nei bet kada traukia praeivių žvilgsnius ir griauna nusistovėjusius tradicinio muziejaus stereotipus. 2003-aisiais atsidaręs muziejus užėmė vos 17% šio industrinio paveldo objekto patalpų, tačiau po 2008 m. rudenį užbaigtos rekonstrukcijos, kurią rėmė ES struktūriniai fondai, muziejaus erdvės išsiplėtė nuo 800 m² iki 5000 m². Kartu su plotu išaugo ekspozicijų skaičius bei pakito tematika – muziejus savo turiniu tapo didžiausiu technikos muziejumi Lietuvoje.
Išplėsta energetikos ekspozicija lankytojams leidžia susipažinti su autentiška dar neseniai veikusios elektrinės įranga, o pasivaikščiojimas tarp garo katilų, turbinų, generatorių, kondensatorių ir sudėtingų vamzdynų – pajusti tokio pobūdžio industrinių objektų dvasią. Ant muziejaus stogo veikianti vėjo ir saulės jėgainė pristato visuomenei kasdien vis aktualesnę alternatyviąją energetiką. Energetikos ekspoziciją papildo informaciniai terminalai bei veikiantys Kruonio hidroakumuliacinės ir Ignalinos atominės elektrinių maketai.
Po rekonstrukcijos Energetikos ir technikos muziejus pakvietė į naujas Transporto, Vilniaus miesto pramonės ir technikos istorijos bei interaktyvias Technikos vaikams ir Technikos mokslo ekspozicijas. Visose ekspozicijose panaudota nemažai šiuolaikinės technologinės įrangos, kuri skatina lankytojus būti ne tik stebėtojais, bet ir aktyviais pažinimo proceso dalyviais.
Pirmoji Vilniaus centrinė elektrinė šiandien labiau nei bet kada traukia praeivių žvilgsnius ir griauna nusistovėjusius tradicinio muziejaus stereotipus. 2003-aisiais atsidaręs muziejus užėmė vos 17% šio industrinio paveldo objekto patalpų, tačiau po 2008 m. rudenį užbaigtos rekonstrukcijos, kurią rėmė ES struktūriniai fondai, muziejaus erdvės išsiplėtė nuo 800 m² iki 5000 m². Kartu su plotu išaugo ekspozicijų skaičius bei pakito tematika – muziejus savo turiniu tapo didžiausiu technikos muziejumi Lietuvoje.
