Manoma, kad šioje vietoje pirmoji mečetė buvo pastatyta dar Vytauto Didžiojo laikais. Ji vienintelė iš visų žinomų LDK totorių mečečių neturi michrabo. Dabar stovinti mečetė pastatyta 1815 m., renovuota 1993 m.

Prie mečetės ir apylinkėse yra kelerios totorių kapinės. Manoma, senosios kapinės mena kaimo įkūrimo laikus, čia gali būti XIV-XVII a. kapai, kurie pažymėti tiktai akmenimis. Kitose kapinėse seniausi kapai yra su XVII a. antrosios pusės užrašais.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]
Mečetė medinių rąstų sienų, sutvirtintų vertikaliomis medinėmis sąvaržomis, apkaltų vertikaliomis medinėmis lentomis su lentjuostėmis. Statinys stačiakampio plano, keturšlaičiu skardiniu stogu. Stogo viršuje yra nedidelis minareto bokštelis. Jis aštuonkampis, svogūno formos, su įstiklintais langeliais ir smaile, užbaigta pusmėnuliu. Galinėje sienoje nėra michrabo (jis būna nukreiptas į Mekos pusę). Priekiniame fasade įrengtas vienas uždaras prieangis, nes iki restauracijos buvę du atskiri prieangiai nugriauti ir perstatyti į vieną bendrą.