Pradžia

Paršežerio poilsiavietė

Požerė, Šilalės rajono savivaldybė

Pajūrio dvaras

Lileikėnai, Šilalės rajono savivaldybė

Į seniausius rašytinius šaltinius pateko ne paties Pajūrio, o ties juo į Jūrą įtekančio Nemylo upelio pavadinimas. Jis minimas dar XIV amžiuje. Pajūrio (lenk. w Poiurzu) vietovardis pirmąkart įvardintas 1498 metais. Pajūrio valsčius minimas nuo 1514 metų.

Aukštagirės apžvalgos bokštas (15 m)

Aukštagirė, Šilalės rajono savivaldybė

Sietuvos kūlgrinda

Burbiškiai, Šilalės rajono savivaldybė

Sietuvos kūlgrinda - slaptas akmenų kelias pelkėse po vandeniu.

Dionizo Poškos baubliai

Bijotai, Šilalės rajono savivaldybė

D.Poškos baublys yra Šilalės rajone, Bijotų kaime, ant kalvos, kur senovėje buvo Barzdžių dvaras. Muziejų tūkstantmečio ąžuolo kamiene įrengė rašytojas, istorikas Dionizas Poška (1765–1830). Apylinkėse augo daug ąžuolų. Vieną jų, jau džiūstantį, 1812 m. rašytojas Dionizas Poška valstiečiams liepė nukirsti – tai buvo bene 1000 metų ąžuolas (12,5 m apimties). Vyrai darbavosi visą dieną. Po to medis supjaustytas į tris dalis. Storiausios nuopjovos vidų, kad būtų lengviau tempti, išskaptavo ir nuritino D. Poškos dvarelio link. Atsiritinęs į savo kiemą, rašytojas įsirengė altaną. Uždėjęs šiaudinį stogą, iškirtęs langus, įstatęs duris jis ąžuolo kamiene įsirengė kambarėlį, kurį pavadino Baubliu. Antrąją kamieno atpjovą D.Poška dovanojęs vyskupui Giedraičiui, tačiau tolimesnis šitos altanos likimas nežinomas. Iš trečiosios dalies išpjovė dvi trijų colių storio lentas, kurių vieną pasiūlęs Vilniaus universitetui, o jei šis atsisakytų, tai atiduotų Kražių gimnazijai. Iš kitos manęs pasidirbti stalą. Žmonės ąžuolą Baubliu vadino todėl, kad vėjas jo giliose drevėse baubte baubdavo.

Beždžionių tiltas per Jūros upę

Lileikėnai, Šilalės rajono savivaldybė

Netoliese yra ir antrasis beždžionių tiltas per Jūrą.

Bijotų vandens malūnas

Bijotai, Šilalės rajono savivaldybė

Bijotų dvaro malūnas pastatytas XVIII a. paskutiniame dešimtmetyje užtvenkus Pelos upelį. Senasis vandens malūnas iki mūsų dienų neišliko. Po 2011 m. rekonstrukcijos, esamas pastatas stovi senojo malūno vietoje ir pastatytas pagal išlikusias fotografijas bei planus.

Tautos prisikėlimo kryžius

Pilės, Šilalės rajono savivaldybė

1990 m. vietiniam Kaltinėnų bažnyčios klebonui Petrui Linkevičiui inicijuojant pastatytas baltas Tautos prisikėlimo kryžius, kuris yra aukščiausias kryžius Lietuvoje. Kryžiaus aukštis 20 metrų (autorius – kaunietis menininkas Juozas Rupšys). Kryžius simbolizuoja 1990 m. tautos prisikėlimą, tuo pačiu tai paskutinė Kryžiaus kelio iš unikalių stacijų, kurios iškaltos įvairių Lietuvos menininkų iš akmens dalis.

Medvėgalio kalnas

Buciškė, Šilalės rajono savivaldybė

Medvėgalis – XIV a. lietuvių pilies, vėliau – piliakalnio ir greta esančios aukščiausios Žemaitijos kalvos (234,6 m) pavadinimas. Medvėgalio piliakalnis yra didžiausias žemaičių piliakalnis. Į šiaurės rytus nuo jo yra kūlgrinda, į pietvakarius – kalva, vadinama Alka. Medvėgalis turi dvi viršūnes: aukštesniojoje yra aukščiausias Žemaitijos taškas, žemesniojoje (pietinė) – Medvėgalio piliakalnis (Pilies kalnas). Nuo 1960 m. Medvėgalis yra kraštovaizdžio istorinis draustinis.

Burbiškių piliakalniai

Burbiškiai, Šilalės rajono savivaldybė

Burbiškių piliakalniai – trys piliakalniai Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, Laukuvos seniūnijoje, prie Burbiškių kaimo, Varnių regioniniame parke. Pirmasis piliakalnis, Pilies kalnas, yra į vakarus nuo Paršežerio ežero. Stačiašlaitę 12–15 m aukščio kalvą iš pietų ir šiaurės juosia pelkėta žemuma, šiaurės vakaruose yra žemesnė aukštuma. Aikštelė pietryčių - šiaurės vakarų kryptimi 100 x 40–50 m dydžio su kiek įdubusiu viduriu. Ją ariant rasta akmeninių kirvių, įvairių metalinių dirbinių. Išorinių įtvirtinimų liekanos greičiausiai sunaikintos ariant.

Pakisio piliakalnis

Užjūris, Šilalės rajono savivaldybė

Pakisio piliakalnis yra Šilalės rajone, tarp Pakisio ir Pajūrio, dešiniajame Jūros upės krante, prie Kisės žiočių.

Indijos piliakalnis

Indija, Šilalės rajono savivaldybė

Piliakalnis dar vadinamas Pilė, Pilis. Apardytas, jo šiaurinę dalį nuplovė Akmena. Piliakalnį juosia slėnis. Šlaitai statūs, 8–10 m aukščio. Aikštelės išliko apie 20 m ilgio ir 2–3 m pločio pietvakarinis kraštas bei pietrytiniame jos gale buvusio apie 4 m aukščio pylimo dalis. Už jo yra 2 m pločio (viršuje) ir 1 m gylio griovys. Rytiniame šlaite, 7 m žemiau aikštelės, yra antras, žemas, pylimėlis. Šiauriau piliakalnio, už 10 m gylio griovio, yra dar viena kalva, kurioje greičiausiai buvo papilys, tačiau ir jos didžiąją dalį nuplovė Akmena. Anksčiau piliakalnį Akmena galėjo juosti iš trijų pusių, likusi senvagė.

Kepaluškalnis

Pilės, Šilalės rajono savivaldybė

Kepaliuškalnis (Pilės ar Kaltinėnų piliakalnis) - piliakalnis Šilalės rajone, netoli Kaltinėnų miestelio, Pilės kaime. Jis datuojamas II tūkst. pradžia. Piliakalnio dydis, jo gynybinių įtvirtinimų mastas leidžia neabejojant teigti, kad kovų su kryžiuočiais laikotarpiu ten stovėjo viena stipriausių Žemaitijos pilių - Kaltinėnų krašto gynybinis ir administracinis centras.

Bilionių piliakalnis

Bilioniai, Šilalės rajono savivaldybė

Bilionių piliakalnis – dar vadinamas Švedkalniu ar Šventkalniu, yra Šilalės rajone, netoli Laukuvos miestelio. Tai viena iš spėjamų Pilėnų lokalizacijos vietų.

Padievaičio piliakalnis

Padievaitis, Šilalės rajono savivaldybė

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Jūros kairiajame krante, santakoje su Vėžos (Druskio) upeliu. Aikštelė dabar trikampė, pailga Š-P kryptimi, 55 m ilgio, jos išliko tik 12 m pločio R kraštas (1948 m. dar buvo 35 m pločio). P aikštelės galas 20 m ilgyje dabar yra 2 m žemesnis (greičiausiai čia likęs tik piliakalnio šlaitas). Š aikštelės pusėje supiltas 4,5 m aukščio, 38 m pločio pylimas, kurio 7 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 16 m pločio, 2 m gylio griovį 8 m pločio dugnu.

Paršežerio pažintinis takas

Požerė, Šilalės rajono savivaldybė

Sietuvos kraštovaizdžio draustinyje – ilgis 13,8 km, iš jo 4,1 km medinis takas, 8 informaciniai stendai, 16 suolų, 40 informacinių rodyklių, 3 mediniai tiltai. Schema: http://varniurp.am.lt/VI/files/0.138282001435303663.jpg

Lylavos pažintinis takas

Gerviškė, Šilalės rajono savivaldybė

Lylavos pažintinis takas įrengtas 2004 m., siekiant supažindinti lankytojus su hidrografinio draustinio vertybėmis (natūraliu upeliu, kertinėmis miško buveinėmis). Tako ilgis 1,9 km. Jis vingiuoja Lylavos upelio unikaliomis ir išraiškingomis pakrantėmis. Čia aptiktos retos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą rūšys - svogūninė dantažolė, statusis atgiris, paprastasis kardelis, meškinis česnakas. Gausiai auga jonpaparčių sąžalynai. Pastebėtos ir retos Lietuvoje paukščių rūšys: baltnugaris genys, žalioji, pilkoji ir juodoji meletos.