Renavas, Mažeikių rajono savivaldybė
Renavo dvaras ir jį juosiantis parkas yra Mažeikių rajono Sedos seniūnijos Renavo kaime. Tai vienas iš įdomiausių ir geriausiai išlikusių prižiūrimų dvaro ansamblių Žemaitijoje.
Nemokamai
Plinkšės, Mažeikių rajono savivaldybė
1717 m. Plinkšės kartu su Kuršėnais buvo Žemaitijos Kunigaikštystės stalininko Jokūbo Gruževskio valdžioje. XIX a. viduryje Plinkšes įsigijo Pliateriai. Gyvi pasakojimai, kad šį dvarą jie išlošę kortomis. Iki XIX a. pabaigos dvaras ir parkas priklausė Konstantinui Broel Pliateriui (1847–1899). Jo kapas vaizdingoje Plinkšių ežero pakrantės vietoje, netoli parko. K. Pliateris apie 1870–1880 m. pastatė iki mūsų dienų išlikusius vėlyvojo klasicizmo stiliaus Plinkšių dvaro rūmus. Po jo mirties dvarą paveldėjo jo vyresnioji dukra Olga.
Pavirvytė, Mažeikių rajono savivaldybė
Dvaro rūmai statyti XIX a. pradžioje. 1840 m. dvarą įsigijo Juozas Paulavičius. Vėliau dvaras atiteko jo sūnui Edvardui Paulavičiui, buvusiam Kališo (pietvakarių Lenkijoje) gimnazijos direktoriui. Atsidėkodami už nuoširdų darbą gimnazijos steigėjai atsisveikindami jam padovanojo gimnazijos biblioteką, kuri tapo viešųjų bibliotekų Ventos krašte užuomazga.
Dautarai, Mažeikių rajono savivaldybė
Dautarų kaime esančio dvaro pradžia siejama su XIV-XV šimtmečiu. Dabartinį – vokiečių meistrai pastatė XIX a. Per visą savo gyvavimo istoriją dvaras keitė šeimininkus, kol po kelių šimtmečių sugrįžo lietuviams: dvarą nusipirko Kazimieras Nasvytis. Po antrojo pasaulinio karo dvaras buvo nacionalizuotas, autentiški baldai, biblioteka ir kitas turtas dingo be žinios. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, labai prastos būklės dvarą įsigijo ir jį restauravo bajorai Gražina ir Antanas Juknevičiai.
Gyvoliai, Mažeikių rajono savivaldybė
Dar kitaip - Santeklių bokštas.
Gudų vandens malūnas yra Gudų kaime, Viekšnių seniūnijoje, Mažeikių r. savivaldybėje. 1922 m. medinį malūną, dešiniajame Virvytės upės krante, pastatė suvokietėjusi latvių Vilio ir Alvinos Jungų šeima. Iki II pasaulinio karo Jungai nuomojo ir Santeklių dvaro malūną. Gudų malūno vardas buvo garsesnis, net iš Telšių čionai atvažiuodavę vežimai su grūdais. Baigiantis II pasauliniam karui, malūno savininkai pasitraukė į Vakarus. 1995 m. Gudų malūnas parduotas aukcione, jį įsigiję verslininkai čia įrengė nedidelę hidroelektrinę, tačiau išsaugojo ir malūno pastatą.
Purpliai, Mažeikių rajono savivaldybė
Purplių vėjo malūną 1898 m. pastatė Antanas Racevičius pagal iš Latvijos gautus brėžinius. Malūnas veikė iki 1962 m., vėliau jis buvo restauruotas. Malūnas – LR kultūros paveldo registro objektas, turintis technologinę, istorinę ir architektūrinę vertę.
Miliai, Mažeikių rajono savivaldybė
Milių bunkeris, yra netoli Krakių gyvenvietės, Mažeikių raj. 1948 m. sausio 3 d. , išduoti MGB agento, po didvyriškos kovos čia žuvo du partizanai: Albertas Švažas ir Pranas Šiuipys. Plačiau apie bunkerį: http://www.mke.lt/Mili%C5%B3_bunkeris
Miškėnai, Mažeikių rajono savivaldybė
Senasis Mažeikių geležinkelio tiltas yra virš Ventos upės. Pastatytas buvo 1904-1905 metais.
Tirkšliai, Mažeikių rajono savivaldybė
Sinagoga pastatyta veikiausiai XIX a. pabaigoje. 1941 m. sinagoga vietos administracijos buvo užrakinta, po Antrojo pasaulinio karo tarnavo sandėliu, nuo 1990 – ųjų nenaudojama. Po karo pristatytas priestatas sugriuvęs.
Svirkančiai, Mažeikių rajono savivaldybė
Atodangos aukštis yra apie 14,5 m, o ilgis apie 50 m. Nuo aukšto atodangos šlaito atsiveria Virvytės slėnio vaizdai, būdingi slėnio elementai – upės kilpa, salpinė ir pirmoji terasos, sala Virvytės vagoje.
Daubariai, Mažeikių rajono savivaldybė
Manoma, kad šiuos piliakalnius suformavo Viešetė, perskirusi iš pradžių buvusį vieną didelį piliakalnį į dvi dalis. Didesnioji piliakalnio dalis likusi dešiniajame, o mažesnioji – kairiajame Viešetės krante. Piliakalniai naudoti nuo I tūkst. pr.m.e. pabaigos iki I m.e. tūkst. II pusės. jie buvę tik laikina, netoli buvusios gyvenvietės, slėptuvė nuo priešų. Lankytojų patogumui apie piliakalnius įrengti pėsčiųjų takai, užlipti į jų viršūnę galima laiptais. Viešetės krantus sujungė medinis tiltas. Prie piliakalnių įrengti suoliukai ir informacinis stendas, automobilių stovėjimo aikštelė.
Nedidelė gynybinė pilis, datuojama I tūkst. – XIII a.k įrengta ant kalvos Virvytės dešiniojo kranto kyšulyje, suformuotame santakos su bevardžiu upeliu, tikriausiai, buvo 1201 m. sudeginta kalavijuočių ordino antpuolio metu. Piliakalnis pritaikytas lankyti: įrengti mediniai tilteliai, informacinis stendas, apžvalgos aikštelė, nutiesti takai.
