1717 m. Plinkšės kartu su Kuršėnais buvo Žemaitijos Kunigaikštystės stalininko Jokūbo Gruževskio valdžioje. XIX a. viduryje Plinkšes įsigijo Pliateriai. Gyvi pasakojimai, kad šį dvarą jie išlošę kortomis. Iki XIX a. pabaigos dvaras ir parkas priklausė Konstantinui Broel Pliateriui (1847–1899). Jo kapas vaizdingoje Plinkšių ežero pakrantės vietoje, netoli parko. K. Pliateris apie 1870–1880 m. pastatė iki mūsų dienų išlikusius vėlyvojo klasicizmo stiliaus Plinkšių dvaro rūmus. Po jo mirties dvarą paveldėjo jo vyresnioji dukra Olga.

Iš pradžių rūmai buvo stačiakampio formos. Pastatas turėjo aukštus pusrūsius. Čia buvo įrengtos gyvenamosios patalpos, o ant jų – dar du aukštai. Du trylikaašiai fasadai buvo beveik identiški, rūmų centre – triašiai iškyšuliai, sujungti trikampiais frontonais. Stulpai ir kolonos prilaikė didžiules terasas su baliustradomis. Fasadus vainikavo plati lipdinių eilė, kurioje buvo aukšto langeliai. Prieš 1914 m. Plinkšių rūmuose buvo 30 įvairios formos ir dydžio patalpų. Reprezentacinės salės ir gyvenamieji kambariai buvo pirmame aukšte, o svečių – antrame.

Iki šiol geriausiai iš dvaro ansamblio yra išlikusi reprezentacinė jo dalis. Čia rūmai, peizažinis parkas, pagrindiniai – Baltieji – vartai. Vakarinėje pusėje, išėjus pro Žaliuosius vartus, ant kalvelės, Plinkšių ežero pakrantėje, iš švedų laikų išlikusios kapinaitės. Jose ilsisi ir Plinkšių rūmų šeimininko Konstantino Pliaterio palaikai. Paskutiniaisiais metais centriniai Plinkšių dvaro rūmai pradėti restauruoti, tačiau trūkstant lėšų, šių darbų niekaip neįstengiama užbaigti. Daugelis kitų senųjų dvaro pastatų jau visai baigia sunykti. Maloniai nuteikia tik gražiai tvarkomas senasis Plinkšių parkas.