Pirmiausia išsiaiškinkime, kas toji Jura. Nesidominčiam tolima Žemės praeitimi Jura asocijuojasi su mums įprasta pasaulio okeano dalimi – jūra, tad kartais klaidingai ir rašoma. Jura, kurią minime Papilėje, vadinamas vidurinis mezozojaus eros etapas, prasidėjęs prieš 205 milijonus metų ir trukęs apie 60 milijonų metų. Tuo metu daugelį dabartinio Europos žemyno sričių sėmė vanduo, buvo šilta ir drėgna, vešėjo milžiniški papartynai, ilgainiui radosi plikasėkliai augalai. Juros periodo laikais atsirado ir karaliavo milžiniški ropliai, vadinamieji dinozaurai, kai kurie iš jų prisitaikė skraidyti ir padarė pradžią šiandieninei paukščių įvairovei. Juros periodo uolienose, kurios kitur Europoje glūdi 60 – 300 m gylyje ir tik Papilės apylinkėse atsiveria žemės paviršiuje, gausu to meto smulkių gyvūnų liekanų, vadinamų fosilijomis. Pagrindinis vandenyje gyvenusių dinozaurų (ichtiozaurų) maistas buvo belemnitai, jų skeletų fragmentų dažnai aptinkama Papilės atodangose. Taip pat randama amonitų, dvigeldžių ir kitokių moliuskų kiaukutų. Iš viso Papilės atodangose mokslininkai aptiko ir aprašė apie 300 Juros periodo gyvūnų liekanų bei fragmentų.
