Pradžia

Bradesių stovyklavietė

Bradesiai, Rokiškio rajono savivaldybė

Panemunio dvaras

Panemunis, Rokiškio rajono savivaldybė

Panemunio dvaras ir parkas yra Panemunio miestelyje. Lapidinio stiliaus architektūros paminklas, statiniai sumūryti iš natūralių akmenų, kalkių ir akmens skaldos.

Salų dvaras

Salos, Rokiškio rajono savivaldybė

Salų dvaras ir parkas yra Dviragio ežero salos krante. Nuo 1567 m. Salos priklausė Radvilų giminės Nesvyžiaus atšakai. 1806 m. Salų dvarą nusipirko italų kilmės didikai Marikoniai. Rūmų statyba pradėta XVIII a. pabaigoje, iki 1855 m. buvo sukurtas visas dvaro sodybos ansamblis. Monumentalūs rūmai pasižymi formų ir detalių įvairove. Ypač vertingas centrinės dalies klasicistinis šešių puikių proporcijų dorėninių kolonų portikas. Salų parkas – vienas iš seniausių Lietuvoje. Dar šeimininkaujant Radviloms čia buvo miško parkas, kuriame medžiai nebuvo kertami. Parke vyravo vietinių rūšių lapuočiai medžiai – klevai, liepos, uosiai, pilkosios tuopos, kurioms šiuo metu yra du šimtai metų. Ežero link besileidžiantis takas jungė alėją su parko taku paežerėje.Dabar parkas apnykęs, medžiai sutankėję. Jo būklė pablogėjo pakėlus ežero lygį, kai buvo užtvindyta pakrantės juosta. Tačiau Salų dvaras ir parkas išlieka ne tik Rokiškio rajono, bet ir visos Aukštaitijos puošmena.

Ilzenbergo dvaras

Ilzenbergas, Rokiškio rajono savivaldybė

10 ha dvaro parke auga 23 rūšių medžiai, yra 1,75 m skersmens ąžuolas, šalia tyvuliuoja Ilgio ežeras, besiribojantis su Latvija. Parko viduryje yra išlikę Ilzenbergo dvaro pastatai. Dabar šis dvaras – privati nuosavybė, tačiau šeimininkai mielai leidžia pasivaikščioti parko takeliais.

Tarnavos dvaras

Tarnava, Rokiškio rajono savivaldybė

Tarnavo dvaras ir parkas (Jūžintų sen.). Buvusio dvaro sodyba su parku užima 12 ha. Žinoma, kad Tarnavo dvarą valdė Vaizenhofai. Dvaro rūmai baigia suirti, stovi be langų ir durų. Rūmai pastatyti ant kalvelės, aplinkui įkurtas didelis parkas su takais, vedančiais prie Rasų ežero. Čia priskaičiuojama 11 rūšių vietinių medžių, tarp jų yra ir senų. Auga aukštos ir drūtos kalninės guobos, sibirinės pušys, mažalapės liepos, baltosios tuopos, kanadinės tuopos, vakarinės tujos. Dvaro būklė prasta, parkas apleistas.

Kavoliškio dvaro pastatai

Kavoliškis, Rokiškio rajono savivaldybė

Šiuo metu išlikę tik dvaro ūkiniai pastatai ir liepų alėja. (nuotrauka iš miestai.net)

Sartų ežero apžvalgos bokštas (33 m)

Baršėnai, Rokiškio rajono savivaldybė

2006 m. privačiomis lėšomis pastatytas bokštas yra net 33 m aukščio ir tikrai neskirtas tiems, kas turi bent menkiausią aukščio baimę. Tačiau įveikus visas laiptų pakopas, nuo viršutinės apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabus vaizdas į Sartų ežerą ir apylinkes.

Petrošiškio dvaras

Petrošiškis, Rokiškio rajono savivaldybė

Informacijos apie dvarą nepavyko rasti.

Onuškio dvaro griuvėsiai

Skuomantai, Rokiškio rajono savivaldybė

Onuškis pirmą kartą paminėtas 1529 m. Livonijos sienų aprašymų akte. XVI a. priklausė Rajeckiams, XVII a. valdė Mlečkos (lenk. Mleczkow), Kaminskiai (1774 m. Onuškyje pastatė bažnyčią).

Antanašės dvaras

Antanašė, Rokiškio rajono savivaldybė

Antanašės dvaras – yra netoli Obelių ir Našio ežerų ir Kriaunos upelio, išsidėstęs abipus Rokiškio - Zarasų plento. Rūmus ilgą laiką valdė Riomerių giminė. Čia gyveno dailininkai Edvardas Jonas Riomeris, Edvardas Matas Riomeris ir kiti Riomerių šeimos nariai.

Gačionių dvaras

Gačionys, Rokiškio rajono savivaldybė

Dvarą iš Kuršo kilę baronai Rozenai valdė apie tris šimtmečius.

Kraštų dvaras

Kraštai, Rokiškio rajono savivaldybė

Kraštų dvaro (Rokiškio r.) sodybos teritorija užima apie 21 ha. Dvaro rūmus 1892 m. pastatė Juozas Tupalskis. Jis taip pat įkūrė parką, sodą, bei valdė ir 4,5 ha dydžio ežerą. Vėliau dvare buvo įrengta pradžios mokykla, kuri veikė iki 1966 m. Kolūkio laikais dvare buvo kontora ir parduotuvė. Tupalskiai dvarą atgavo 1990 m. Dvaras šiuo metu apleistas, tačiau naujieji savininkai žada jį prikelti naujam gyvenimui.

Rokiškėlių (Zaboravos) dvaro griuvėsiai

Rokiškėlės, Rokiškio rajono savivaldybė

Informacijos apie dvarą nepavyko rasti, sodyba baigia sunykti.

Marimonto vandens malūno griuvėsiai

Bradesiai, Rokiškio rajono savivaldybė

Važiuojant senuoju keliu į vakarus nuo Antazavės, patenkama į Marimontą. Marimontas (Mori Mont lot. klb. - „mirusiųjų kalnas“) pavadintas nuo didelio kalno, nuo kurio žiemą važiuodamas ne vienas užsimušė. Ant dešiniojo Marimo upelio kranto, senovėje stovėję vandens malūnas. Dabar likę malūno mūro likučiai. Malūne buvo prasto malimo girnos, pitlius ir kruopinė. Praeityje malūnas priklausė Antazavės dvarui.

Obelių malūnas

Obelių Priemiestis, Rokiškio rajono savivaldybė

Manoma, kad dabartinis Obelių malūnas buvo pastatytas apie 1840 metus, grafo Pšezdzecko valdomo Obelių dvaro žemėje. Tačiau Obelių malūnas minimas jau XVI amžiuje. 1567 metais dvaras buvo atiduotas valdyti Grigorijui Masalskiui ir, ta proga, sudarytas inventoriaus sąrašas. Jame, be kitų pastatų, minimas ir "malūnas ežero gale". Pastatas priklausė ne vienam garsiam grafui, valdžiusiam Obelių dvarą. Tai buvo Tiškevičių, Petkevičių, Tyzenhauzų, Pšezdeckių nuosavybė. Malūne buvo įtaisyta pažangi turbina, atgabenta iš užsienio. Jo darbininkai, laikui bėgant, ne tik malė miltus, bet ir pjovė lentas. Savo geriausiais laikais Obelių dvaras buvo tarp ekonomiškai pažangiausių Lietuvoje. Deja, XX amžiuje unikalaus statinio šlovė prigeso - atlaikęs karus pastatas buvo išvogtas, o vėliau ir padegtas, jau nepriklausomoje Lietuvoje.

Bobriškio cerkvė

Bobriškis, Rokiškio rajono savivaldybė

Bobriškio cerkvė-sentikių kultūros paveldas. Rytų krikščionių atšakos sentikybės pradžia Lietuvoje skaičiuojama nuo tada, kai 1710 metais dabartiniame Rokiškio rajone – Bobriškyje pastatyti pirmieji maldos namai. Ši cerkvė – viena iš pirmųjų sentikių tikybos centrų nuo 19 a. pradžios, kai buvo uždarytos visos kitos regiono cerkvės – 1819 metais į Bobriškį perkelta, uždarius Girelės cerkvę. Caro valdžiai suintensyvinus sentikių persekiojimą, Bobriškis tapo vienu iš svarbiausių religijos centrų Šiaurės Lietuvoje.

Bradesių ąžuolas

Bradesiai, Rokiškio rajono savivaldybė

Bradesių ąžuolas – botaninis Lietuvos gamtos paveldo objektas 1960 metais paskelbtas gamtos paminklu. Ąžuolo kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 612 cm, aukštis – 29 m. Medis pasiekė gamtinę brandą ir yra stagnacijos fazėje. Kadaise slėnyje tarp Bradesių piliakalnio ir Sartų ežero augusi šventagirė – didelis ąžuolynas. Šventagirė vadinta Tiltalemiškiu (Tilteliomiškiu). Žmonės prisimena, kad kadaise čia buvęs tiltas. Tiltas laikytas mitologiniu. Jis jungęs Vėlių kalną – Velikuškių piliakalnį su Bradesių piliakalniu. Nuo tilto ir kilęs miško pavadinimas. Dabar ąžuolyną mena likęs vienas medis – Bradesių ąžuolas, o pastarojo šventumą – baltų tikėjimo atstovų pastatytas aukuras. Šioje vietoje dažnai renkasi baltų tikėjimo žmonės švęsti švenčių, atlikti apeigų.