Viekšnių vaistinės muziejus įkurtas mediniame pastate, miestelio centre, kurį 1859 m. nusipirko iš Telšių į Viekšnius gyventi atvykęs provizorius Teodoras fon Geldneris ir pritaikė vaistinei. Tais laikais ji klestėjo, tačiau Vieksnių muziejaus eksponatų fragmentaiTeodoras fon Geldneris rėmė 1863 m. sukilėlius ir dėl to nukentėjo. Tai pakenkė ir jo verslui. 1870 m. T. Geldneris mirė. Vaistinė buvo parduota iš varžytinių. Vaistinę įsigijęs Vincentas Aleksandravičius padarė ją pavyzdinga įstaiga. Daugelį metų Viekšnių vaistinė buvo gera praktikos bazė studentams farmacininkams. Joje išlikęs receptas, rašytas Simonui Daukantui nuo skaudulių. Čia nuolat lankydavosi daktaras J. Biržiška bei kiti Viekšnių inteligentai. Paskutinis vaistinės savininkas Juozas Aleksandravičius vaistinės bazę išplėtė: surinko daug senų farmacijos instrumentų, prietaisų bei įrangos. Savo vaistinę viekšniškiai ilgą laiką laikė "stebuklinga". 1915 m. Viekšniuose kilo didžiulis gaisras, kuris nušlavė visą miestelį, o štai vaistinės ugnis nepalietė – sustojo tik ties ja. Žmonėms tai taip pat buvo tikras stebuklas. Antrojo pasaulinio karo metu įvyko kitas stebuklas - vaistinės patalpos buvo suvarpytos sprogusių sviedinių skeveldrų, vienas namo kampas nuverstas, stoge granata išplėšė skylę, o pati vaistinė liko sveika. Nepalietė vaistinės ir antrą kartą Viekšniuose siautęs didžiulis gaisras. 1995 m. po restauracijos vaistinės pastate vėl atkurta veikianti vaistinė-muziejus.