Agailių miško viduryje iš tankmės išnyra nedidelė bažnyčia, šalia jos išdygęs kryžių kalnelis bei stebuklingu vadinamas šulinys. 8 km spinduliu aplink nėra jokios gyvenvietės, todėl ši vieta palieka stiprų įspūdį.

Pirmoji medinė koplyčia Agailių miško gilumoje buvo pastatyta dar baudžiavos laikais. Prie jos buvo palaidoti ir 1863 m. sukilimo dalyviai. Pasak senųjų gyventojų, prie Agailių koplytėlės buvo laidojami Klaišių dvare mirtinai užplakti baudžiauninkai. Žmonės manė, kad ši vieta turi stebuklingų galių, todėl čia statė kryžius.1939 m. šioje vietoje pastatyta betoninė bažnytėlė, kurioje galėjo tilpti iki 100 žmonių. Ji neilgai džiugino tikinčiuosius - 1942 m. buvo padegta. Uždengus stogą bažnyčia vėl išstovėjo tris dešimtmečius, kol1974 m. sudegė nuo žaibo. 1975-ųjų vasarą tikinčiųjų lėšomis atstatyta Agailių bažnyčia tų pačių metų rudenį, rugsėjo 9 d., sovietų valdžios sprendimu buvo nuversta buldozeriu. Sunaikino šventas relikvijas, o kryžius vertė į čia pat iškastas tranšėjas. Tikintieji vėliau rado skulptūrų liekanų, jas restauravo ir vėl grąžino į atstatytą koplyčią.
Nugriautos koplyčios ir sulygintų kapinių kalnelio vietoje buvo liepta iškasti žvyro karjerą. Jį kasant buvo rasta žmonių palaikų, todėl darbininkai atsisakė dirbti. Valdžia atsitraukė, o žmonės naktimis statė kryžius. 1984 m. birželio 22 d. naktį kryžiai nupjauti motoriniu pjūklu ir išvežti. Bet tuo kryžių statymas nebuvo sustabdytas, tik buvo statomi mažesni.

Atstatyti Agailių bažnyčią vėl imtasi 1990 m. Architektė Rasa Budrytė parengė koplyčios projektą. Kuršėnų miškų urėdija privežė žemių, užpylė duobes ir atkūrė buvusią kalvą. Netrukus iškilo 13,6 metrų ilgio, 7,6 m pločio, 14,6 m aukščio bažnyčios pastatas.

2004–2005 m. Kuršėnų miškų urėdija savo lėšomis atnaujino Agailių bažnytėlę, įrengė pakylą rengijniams, pastatė suolus, sutvarkė aplinką.

Nuo neatmenamų laikų prie Agailių koplyčios vyko Šeštinių atlaidai. Įdomu, kad jie vykdavo ne sekmadienį, o ketvirtadienį. Manoma, jog tai sietina su labai sena tradicija. Nežiūrint tokių nepatogumų, į atlaidus susirinkdavo visų aplinkinių kaimų žmonės. Tai rodo, kad ši nuošali vieta vietiniams gyventojams nuo seno buvo labai svarbi. Ji tokia išlieka ir šiandien.