Pirmą kartą Apytalaukis paminėtas H.Vartbergės "Livonijos kronikoje" 1371 metais. Nuo XV amžiaus minimas Apytalaukio dvaras. Dvarą valdė Šiukštos, Karpiai, Tiškevičiai, Zabielos. Dvaro rūmai statyti XIX amžiaus viduryje, todėl turi neorenesansinio stiliaus elementų. XIX amžiaus antroje pusėje aplink dvarą užveistas mišraus tipo parkas, priešais rūmus įrengtas dekoratyvinis baseinas, o į pietryčius nuo rūmų – tvenkiniai. Per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjo Apytalaukio dvaro rūmai, kurių dalis buvo atstatyta 1954 metais. Iki šiol išlikę neorenesanso dviaukščiai, su triaukščiais šoniniais rizalitais rūmai ir klasicisyinių ūkinių trobesių liekanos. 1819 m. įkurtas ir XIX amžiuas viduryje išplėstas 10,8 hektaro ploto parkas, turintis angliškojo parko bruožų. 1976 metais dvaro rūmuose įkurtas psichoneurologinis internatas, kuris tik prieš keletą metų iškeltas į Šlapaberžę. Tiesa, Apytalaukio rūmuose stovėjo senovinis iš ragų padarytų baldu komplektas, kuris 1900 m. pasaulinėje Paryžiaus parodoje laimėjo aukso medalį. 1947 m. pavyko surinkti ir išsaugoti dalį šių unikalių baldų. Šiuo metu jie eksponuojami Kėdainių krašto muziejuje.