Iki mūsų dienų išliko kai kurie Barklainių dvaro pastatai, iškilę maždaug XIX a. septintajame dešimtmetyje. Rašytiniuose šaltiniuose vietovė pirmą kartą paminėta 1604 m. Tuomet Barklainių dvaras priklausė Laurynui Butkevičiui. 1863 m. baronas Liudvikas fon Ropas (von Ropp) dvaro žemėse pasistatė iki mūsų dienų išlikusius mūrinius rūmus ir kelis ūkinius pastatus. Dvaro rūmai vienaaukščiai su mezoninu pastato vidurinėje dalyje. Jų stilistikoje ryški vokiečių architektūros mokyklos įtaka. Mezonino fasade išryškinti pusapskričių arkų langai, jo viršų puošia dekoratyvinė sienelė, kurios linijos – aliuzija į antikinę graikų architektūrą. Išlikę iš lauko akmenų mūryti ūkiniai pastatai: tvartai, svirnas, buvusi dvaro oficina, rūkykla. Buvusios pieninės likęs tik aukštas raudonų plytų kaminas ir pamatai. Dvare gyvena žmonės, tačiau pastatas merdėja. Prie rūmų įkurtas geometrinio plano parkas, užimantis 19 ha plotą. Jame nemažai senų ąžuolų, klevų, liepų. Už rūmų esančią aikštę juosia mažalapių liepų alėja. Alėjų ilgis – apie 200 m, plotis – 12 m.