Apžvalga
Biržuvėnai – vertingas XVIII–XIX a. stambios medinės dvaro sodybos pavyzdys, atspindintis natūralią tokių sodybų raidą feodalizmo laikotarpyje. Biržuvėnų dvaro ponų namas atstatytas 2011 m. Namą puošia senovinio stiliaus baldai, išlikę autentiški židiniai su XVIII a. kokliais, kaminas, grindų plytelės. Lankytojai gali pamatyti svetainių, virtuvės, indaujos, ponų miegamojo, kabineto ir kitas patalpas. Netoli ponų namo atstatyti oficina, arklidė ir vežiminė.
Nuo XIV a. minimas Biržuvėnų karališkasis dvaras, kuris vėliau tapo privačia valda. Jį valdė Žemaičių karuža Jonas Sebastijonas Kenstartas, Pajūrio seniūnas Aleksandras Vaina (po 1637 m.). 1670 m. iš Vladislovo Vainos dvarą įsigijo Tverų seniūnas Mikalojus Gorskis. Ši dvarininkų giminė XVIII–XX a. pradžioje pastatė dvaro sodybą su rūmais, oficinomis, pagalbiniais gyvenamaisiais (kumetynai) ir ūkiniais gamybiniais (arklidė, vežiminė, kalvė, vandens malūnas ir kt.) pastatais, užtvenkė Virvyčios upę, 1909 m. įkūrė kartono fabriką (veikė iki 1938 m.), pastatė lentpjūvę.
Pagal 1907 m. parengtą A. Zaleckio projektą buvo atnaujintas XVIII a. pabaigoje įkurtas peizažinis parkas.
1940 m. Tarybų Rusijai okupavus Lietuvą, dvaras nacionalizuotas, o po Antrojo pasaulinio karo jame įkurtas tarybinis ūkis. Sovietmečiu dvare veikė ūkio administracija, gamybiniai ir ūkiniai padaliniai, pradinė mokykla, kultūros namai ir biblioteka.
1990 m. dvaro rūmų patalpose duris atvėrė etnografinis muziejus, kuriam pradžią davė bibliotekininkės Aldonos Simonavičiūtės sukaupti rinkiniai. 2004 m. viduryje muziejuje buvo apie 1500 eksponatų: etninės buities reikmenys, šventųjų paveikslai, maldaknygės, tautodailininkų darbai, senoji tekstilė, senoji ir šiuolaikinė keramika, fotografijos ir pan.[1]
2004 m. pabaigoje dvaro rūmai sudegė. Gaisras sunaikino valgomajame buvusias XVIII a. glazūruotas krosnis ir židinį su Gorskių „Nalenč“ ir Vainų „Tromby“ herbais. Po gaisro rūmų tarplubyje aptiktas paslėptas XVI–XIX a. dvaro archyvas, albumai.
2005 m. vasarą iš Paryžiaus į Biržuvėnus atvyko vienintelė gyva paskutiniųjų dvaro savininkų Onos ir Tomo Gorskių jauniausioji dukra Janina Gorskytė (g. apie 1920 m.). Ji papasakojo apie dvare paslėptą lobį, kurio paieškas pradėjo pagal atsivežtą brolio nubraižytą schemą. Po 6 valandų paieškos lobis buvo rastas. Jį sudarė apie 300 puošnių porceliano indų ir 4 buteliai vyno. Grafaitė lobį padovanojo Žemaičių vyskupystės muziejui.
www.birzuvenudvaras.lt
Nuo XIV a. minimas Biržuvėnų karališkasis dvaras, kuris vėliau tapo privačia valda. Jį valdė Žemaičių karuža Jonas Sebastijonas Kenstartas, Pajūrio seniūnas Aleksandras Vaina (po 1637 m.). 1670 m. iš Vladislovo Vainos dvarą įsigijo Tverų seniūnas Mikalojus Gorskis. Ši dvarininkų giminė XVIII–XX a. pradžioje pastatė dvaro sodybą su rūmais, oficinomis, pagalbiniais gyvenamaisiais (kumetynai) ir ūkiniais gamybiniais (arklidė, vežiminė, kalvė, vandens malūnas ir kt.) pastatais, užtvenkė Virvyčios upę, 1909 m. įkūrė kartono fabriką (veikė iki 1938 m.), pastatė lentpjūvę.
Pagal 1907 m. parengtą A. Zaleckio projektą buvo atnaujintas XVIII a. pabaigoje įkurtas peizažinis parkas.
1940 m. Tarybų Rusijai okupavus Lietuvą, dvaras nacionalizuotas, o po Antrojo pasaulinio karo jame įkurtas tarybinis ūkis. Sovietmečiu dvare veikė ūkio administracija, gamybiniai ir ūkiniai padaliniai, pradinė mokykla, kultūros namai ir biblioteka.
1990 m. dvaro rūmų patalpose duris atvėrė etnografinis muziejus, kuriam pradžią davė bibliotekininkės Aldonos Simonavičiūtės sukaupti rinkiniai. 2004 m. viduryje muziejuje buvo apie 1500 eksponatų: etninės buities reikmenys, šventųjų paveikslai, maldaknygės, tautodailininkų darbai, senoji tekstilė, senoji ir šiuolaikinė keramika, fotografijos ir pan.[1]
2004 m. pabaigoje dvaro rūmai sudegė. Gaisras sunaikino valgomajame buvusias XVIII a. glazūruotas krosnis ir židinį su Gorskių „Nalenč“ ir Vainų „Tromby“ herbais. Po gaisro rūmų tarplubyje aptiktas paslėptas XVI–XIX a. dvaro archyvas, albumai.
2005 m. vasarą iš Paryžiaus į Biržuvėnus atvyko vienintelė gyva paskutiniųjų dvaro savininkų Onos ir Tomo Gorskių jauniausioji dukra Janina Gorskytė (g. apie 1920 m.). Ji papasakojo apie dvare paslėptą lobį, kurio paieškas pradėjo pagal atsivežtą brolio nubraižytą schemą. Po 6 valandų paieškos lobis buvo rastas. Jį sudarė apie 300 puošnių porceliano indų ir 4 buteliai vyno. Grafaitė lobį padovanojo Žemaičių vyskupystės muziejui.
www.birzuvenudvaras.lt
Biržuvėnai – vertingas XVIII–XIX a. stambios medinės dvaro sodybos pavyzdys, atspindintis natūralią tokių sodybų raidą feodalizmo laikotarpyje. Biržuvėnų dvaro ponų namas atstatytas 2011 m. Namą puošia senovinio stiliaus baldai, išlikę autentiški židiniai su XVIII a. kokliais, kaminas, grindų plytelės. Lankytojai gali pamatyti svetainių, virtuvės, indaujos, ponų miegamojo, kabineto ir kitas patalpas. Netoli ponų namo atstatyti oficina, arklidė ir vežiminė.
Biržuvėnų dvaras
Telšių rajono savivaldybė, Biržuvėnai
Nemokamai
Kodėl verta čia atvykti?
Įėjimas nemokamas
Tinka visai šeimai
Atvira visus metus
Daugiau pasiūlymų
Apie „Lankytinos vietos“
Piliakalniai, dvarai, gamtos takai ir senamiesčiai laukia visoje Lietuvoje. Susirask juos žemėlapyje ir sudėliok į vieną maršrutą per kelias minutes.
Lankytinos vietos
4 iš 5
(1 atsiliepimų)
Atsiliepimai
Nori palikti atsiliepimą?
Prisijunk prie paskyros ir pasidalink įspūdžiais.
Ši vieta dar neturi atsiliepimų. Palik pirmą!