LDK laikais jis nebuvo karališkuoju dvaru – vis priklausė kuriai nors kilmingai giminei. Pulkininkas Juozas Steponas Konarskis, dalyvavo 1792 m. ATR – Rusijos kare. Už pasižymėjimą kovose gavo šį dvarą ir iškart ėmė statyti naujus rūmus. Prieš pat LDK žlugimą dvaro savininkai Konarskiai pradėjo rūmų statybą ir sumanymo neįgyvendino – pastatė tik kuklų namą. Jo žmona Paulina Višnevska buvo pasiekusi tuomet moterims dar neregėtų politinių aukštumų – tapo Lietuvos aukščiausiosios tarybos nare. Šeima išpažino kalvinizmą. 1808 m. jiems gimė Simonas Konarskis, būsimas aktyvus sukilimų, nukreiptų prieš carinę Rusiją, organizatorius. Pradžios mokslus krimto Seinuose, todėl savaitgaliais ir vasaromis gyvendavo tėvų dvare. O vėliau jį išsiuntė mokytis į Lomžos vaivadijos mokyklą. 1837 m. dvaras atiteko Rusijos armijos generolui – majorui Šatovui. Į jo sudėtį įėjo keli dvarai; 1844 m. Dapkiškių dvaro komplektas susidėjo iš Dapkiškių dvaro (751 margas), Ivankovo (452 margai), Arciškonių (405 margai) ir keturių kaimų. Po dvaro konfiskacijos S. Konarskio broliai ir kiti artimieji, gyvenę Dapkiškėse, pasitraukė į Vilniaus apylinkes ir ten apsistojo. S. Konarskis po jo sušaudymo 1839 m. buvo palaidotas kita pavarde evangelikų liuteronų kapinėse (dabar – Tauro kalnas). Po Antrojo pasaulinio karo rūmų išorė buvo „tiuninguota“ – ten veikė mokykla, o vėliau – vienos Alytaus įmonės poilsiavietė. Yra ir dvaro laikų ūkinis pastatas, išsaugojęs autentiškus pamatus ir dalį sienų. Tvenkinyje supilta sala, į kurią veda lieptelis. (informacija iš Miestai.net)