Tarvydų kaimo žemėje 1829 m. grafas Dmitrijus Zubovas pastatė Kretingos dvaro ūkinį padalinį – palivarką, kurį pavadino Dimitravu. Vėliau dvaras priklausė grafams Tiškevičiams, iš kurių dvarą 1936 m. įsigijo Lietuvos vyriausybė, įrengusi čia Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialą – Dimitravo priverčiamojo darbo įstaigą. Į ją už antivalstybinę veiklą be teismo apskrities viršininko arba karo komendanto įsakymu buvo siunčiami metams politiniai nusikaltėliai, dažniausiai – komunistai. Jie dvaro laukuose rinkdavo akmenis, iš kurių gamindavo trinkeles gatvėms grįsti, stulpelius kelkraščiams žymėti ir pan. 1941–1944 m. okupacinė vokiečių valdžia Dimitrave laikė Kretingos apskrityje likusias sovietų karininkų žmonas, prievolių nepristatančius ūkininkus, buvusius sovietų valdžios pareigūnus. 1941 m. vasarą į stovyklą buvo atvaryti Skuodo žydai, iš kurių 510 moterų, vyrų ir vaikų rugpjūčio 15–16 d. buvo sušaudyti prie Alkos kalno. Dvarą ir buvusią stovyklą mena kalėjimu paversto akmenų mūro svirno sienos, administracinis pastatas bei buvusi daržinė, kurioje kaliniai skaldė akmenis.