Entafarma farmacijos muziejus: Entafarmos savininko Tauro Endriukaičio tėvas, Romualdas Endriukaitis, ilgus metus dirbo Kidulių miestelio vaistinės vedėju. Būtent čia, apie 1980 metus, antrą gyvenimą pradėjo pirmieji muziejaus eksponatai. 1992 metais mirus R.Endriukaičiui, muziejumi ėmė rūpintis sūnus – naujose įmonės patalpose skyrė muziejui atskirą patalpą, sutvarkė ir susistemino tėvo sukauptą kolekciją.

Garbingiausioje muziejaus vietoje – 1963 metais pradėtas rašyti R.Endriukaičio Kidulių vaistinės metraštis ir T.Endriukaičio atsiliepimų knyga. Jose šilčiausi žodžiai ir padėkos gerai Lietuvoje žinomų ir gerbiamų žmonių – V.Žilinskaitės, A.Vinkaus, V.Landsbergio… Ir tai didžiausias vertinimas ir stimulas naujajam muziejaus šeimininkui tęsti kažkada tėvo pradėtą kilnią misiją – kaupti eksponatus, plėsti muziejų ir skleisti pagarbą vaistininko profesijai.Ekspozicijoje yra tokių vaistų gamybai būtinų priemonių, apie kurių paskirtį gali papasakoti tik senieji vaistinių darbuotojai. Pavyzdžiui, XVII amžiuje JAV pagamintas malūnėlis vaistažolėms, sėkloms ar vaisiams smulkinti. Kolegos iš Amerikos pamatę panašų malūnėlį Kauno farmacijos muziejuje, norėjo įsigyti jį už milijoną dolerių. Ilgai muziejaus lankytojai mąsto, apžiūrinėdami iš pirmo žvilgsnio, nesudėtingus kamščių minkštinimo, jų įstūmimo į butelį, prietaisus.

Muziejuje akį traukia įvairiausių formų, dydžių ir spalvų buteliai ir buteliukai, tušti ir su vaistų likučiais. Unikaliausias iš jų – nedidelis buteliukas su anyžinio skysčio likučiais, rastas Napoleono laikų kareivio drabužiuose. Nedidukui, bet gerai užkimštam ir tvirtam buteliukui jau daugiau nei 200 metų. Specialios formos stiklinis butelis – mums žinomos guminės pūslės pirmtakas.