Piliakalnį juosia upė ir supa daubos. Šlaitai statūs, 16–18 m aukščio. Piliakalnio aikštelė ovali, pailga pietų – šiaurės kryptimi, 78x33 m dydžio, 2 m žemesne pietine puse, su ryškiu kultūriniu sluoksniu. Aikštelės pietvakariniame pakraštyje yra apie 70 m ilgio ir 8 m pločio ir 1 m aukščio lanko pavidalo pylimas, už jo griovys ir dar vienas, žemesnis, pylimas nugriuvusia pietine puse. Aikštelės vakarų – šiaurės vakarų krašte supiltas 70 m ilgio, 4 m aukščio, 60 m pločio pylimas, kurio išorinis šlaitas - 10 m aukščio. Šlaitai statūs, 32 m aukščio.[1]

Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra trapecijos formos papilys. Jo aikštelė orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, yra 38 m ilgio (įskaičiuojant sunaikintą pylimą) ir 110 m pločio pietryčiuose bei 130 m šiaurės vakaruose. Aikštelės vakariniame krašte yra 0,8 m aukščio, 11 m pločio pylimas, už kurio iškastas 10 m pločio, 2 m gylio griovys; gynybiniai įtvirtinimai geriau išlikę šiaurės rytų krašte.

Piliakalnis labai apardytas arimų: nuskleisti pylimai, užlyginti grioviai. Aikštelės R ir PV kraštai nugriuvę kartu su čia buvusiais pylimais. Aikštelė ir dalis šlaitų dirvonuoja, kita apaugę lapuočiais.

Už papilio į šiaurės vakarus 4 ha plote yra papėdės gyvenvietė, joje išliko iki 0,6 m storio kultūrinis sluoksnis. 400 m į šiaurės vakarus nuo piliakalnio, į šiaurę nuo papėdės gyvenvietės yra V a. – XIII a. senkapis. Apie 0,84 km į šiaurės vakarus nuo piliakalnio yra kapinynas, už 2,4 km – alkakalnis, vadinamas Apieros kalnu.