Širvinta - vienintelis po II pasaulinio karo neatstatytas Europos miestas.
Šiandien Širvintos miesto nerasite jokiame žemėlapyje. O dar prieš septynias dešimtis metų šis miestas tuometinės Vokietijos ir Lietuvos pasienyje, kitapus Kudirkos Naumiesčio, žibėjo raudonplytės bažnyčios bokštais, tvarkingų vokiškų namų čerpiniais stogais.
Miestą garsino XIX a.vid. statyta liuteronų bažnyčia, savo grožiu nenusileidusi net ir išpuoštoms katalikų bažnyčioms bei savo stiliumi primenanti garsiąją Kiolno katedrą. Nuo bažnyčios statybų likusias plytas širvintiškiai padovanojo Naumiesčio liuteronams.
Širvintoje stovėjo dviaukščiai-triaukščiai raudonų plytų gyvenamieji namai, didžiulis prekybos centras, driekėsi akmenimis grįstos gatvės. Tai buvo tipiškas Mažosios Lietuvos miestas, palaikęs itin glaudžius ryšius su vos už kelių šimtų metrų – kitapus Šešupės ir Širvintos santakos esančiu Kudirkos Naumiesčiu.
Tai buvo miestai dvyniai, iš kurių šiandien gyvas tik vienas.
Frontui ritantis į Vakarus miestas buvo sugriautas, ir tai yra vienintelis po Antrojo pasaulinio karo neatstatytas Europos miestas. Sovietų valdžia aplink Širvintą įkūrė karinį poligoną, o dabar ten – tik krūmokšniais apaugusi pieva.
Senasis tiltas per Širvintos upę, kadaise jungęs abu miestus, dabar užtvertas ir apraišiotas spygliuota viela. Jį galima išvysti paėjus iki Vytauto gatvės galo. Čia pat stovi paminklas Vytautui Didžiajam (aut. V.Grybas). Palei upę galima pasivaikščioti romantiška beržų alėja, vadinama „Širvintos taku“.
Irenos ir Antano Spranaičių iniciatyva Kudirkos Naumiestyje yra įkurtas privatus muziejus „Širvintos kampelis“. Muziejaus ekspozicija supažindina su išnykusio Širvintos miesto istorija. Rinkinyje - fotografijos, spaudos leidiniai, straipsniai, žmonių prisiminimai,
Adresas:
Dariaus ir Girėno g. 26, Kudirkos Naumiestis, Šakių raj.
Tel. (8-345) 57333.
Širvinta - vienintelis po II pasaulinio karo neatstatytas Europos miestas. Šiandien Širvintos miesto nerasite jokiame žemėlapyje. O dar prieš septynias dešimtis metų šis miestas tuometinės Vokietijos ir Lietuvos pasienyje, kitapus Kudirkos Naumiesčio, žibėjo raudonplytės bažnyčios bokštais, tvarkingų vokiškų namų čerpiniais stogais. Miestą garsino XIX a.vid. statyta liuteronų bažnyčia, savo grožiu nenusileidusi net ir išpuoštoms katalikų bažnyčioms bei savo stiliumi primenanti garsiąją Kiolno katedrą. Nuo bažnyčios statybų likusias plytas širvintiškiai padovanojo Naumiesčio liuteronams. Širvintoje stovėjo dviaukščiai-triaukščiai raudonų plytų gyvenamieji namai, didžiulis prekybos centras, driekėsi akmenimis grįstos gatvės. Tai buvo tipiškas Mažosios Lietuvos miestas, palaikęs itin glaudžius ryšius su vos už kelių šimtų metrų – kitapus Šešupės ir Širvintos santakos esančiu Kudirkos Naumiesčiu. Tai buvo miestai dvyniai, iš kurių šiandien gyvas tik vienas. Frontui ritantis į Vakarus miestas buvo sugriautas, ir tai yra vienintelis po Antrojo pasaulinio karo neatstatytas Europos miestas. Sovietų valdžia aplink Širvintą įkūrė karinį poligoną, o dabar ten – tik krūmokšniais apaugusi pieva. Senasis tiltas per Širvintos upę, kadaise jungęs abu miestus, dabar užtvertas ir apraišiotas spygliuota viela. Jį galima išvysti paėjus iki Vytauto gatvės galo. Čia pat stovi paminklas Vytautui Didžiajam (aut. V.Grybas). Palei upę galima pasivaikščioti romantiška beržų alėja, vadinama „Širvintos taku“. Irenos ir Antano Spranaičių iniciatyva Kudirkos Naumiestyje yra įkurtas privatus muziejus „Širvintos kampelis“. Muziejaus ekspozicija supažindina su išnykusio Širvintos miesto istorija. Rinkinyje - fotografijos, spaudos leidiniai, straipsniai, žmonių prisiminimai,
