XVIII a. pradžia laikoma Jokūbavo miestelio ir dvaro sodybos užuomazga. 1766 m. iš Onos Sapiegaitės–Masalskienės, valdžiusios žemes Kartenos apylinkėse, aplink Jokūbavą buvusias žemes nupirko dvarininkas, Žemaičių kunigaikštystės pakamaris Jokūbas Nagurskis, iš ko ir kilo miestelio pavadinimas. Jokūbavo dvarą XIX a. vid.– XX a. pr. valdė garsi Parčevskių giminė. Dvare 1915–1918 m. šeimininkavo Oberosto Lietuvos srities Kretingos apskrities karinės valdžios viršininko skiriami vietininkai.

Po žemės reformos 1926 m. Jokūbavo dvaras buvo išparceliuotas. Dalis dvaro žemių priskirta Petrikaičių kaimui, o kita pavadinta Suktinių kaimu ir išdalinta Lietuvos kariuomenės savanoriams ir dvaro kumečiams. Likusią sodybą įsigijo Aleksandras Stulginskis, gyvenęs ir ūkininkavęs dvare iki 1941 m.

Pokaryje dvaro žemė ir pastatai nacionalizuoti. 1945 m. čia pradėjo veikti Kretingos tarybinio ūkio padalinys. 1950 m. vietoje tarybinio ūkio padalinio įsteigtas Jokūbavo kolūkis, kurio administracija įsikūrė dvaro rūmuose. 1950–1992 m. Jokūbavas buvo centrinė ūkio gyvenvietė. Apie 1995 m. buvo nugriautas dvarininko namas, jo pamatai užkonservuoti.