Kražių miestelio, išsidėsčiusio abipus Kražantės, senoji dalis saugoma kaip urbanistikos kultūros vertybė. Vienas istorinių paminklų čia – išlikęs barokinis buvusios jėzuitų kolegijos pastatas (XVII a. pradžia). Tai dalis kažkada Kražiuose buvusio didžiulio jėzuitų pastatų komplekso. Vienuoliai jėzuitai Kražiuose įsikūrė 1608 m. 1614 m. J. R. Chodkevičius jiems užrašė 7 kaimus, o 1615 m. Mikalojus Kristupas Radvila dovanojo žemės sklypą su nebaigta statyti pilimi. Jėzuitai pilį pertvarkė ir 1616 m. įkūrė Kražių kolegiją, svarbiausią Žemaitijos švietimo ir religinio gyvenimo centrą. Maždaug 4 ha plote buvo pastatyti net 22 įvairios paskirties pastatai: vienuolyno – kolegijos pastatas (3 korpusai), bažnyčia, mokykla, ūkiniai pastatai, mūrinis malūnas, alaus darykla ir kt. Bažnyčia, kurios dabar išlikę tik pamatų akmenys, buvo puošniausia to meto Žemaitijos šventovė. Joje buvo 12 altorių, kuriuose kabėjo puikūs tapybos darbai, o centriniame altoriuje kabėjo Leonardo Da Vinči paveikslas. Bažnyčia koridoriumi jungėsi su pietiniu korpusu (dabar išlikusiu kolegijos pastatu). 1773 m. jėzuitams išsikėlus iš Kražių, pastatai buvo apleisti, pergyveno daug šeimininkų. Daugumą jų vienas iš savininkų A. Pšeciševskis nugriovė, o pietinį korpusą išnuomojo gyventojams ir įstaigoms. Vėliau šis pastatas atiteko kitiems savininkams. 2000 m. Kelmės rajono savivaldybė jį išpirko ir čia buvo pradėti renovavimo darbai, kurie baigti 2008 m. Dabar čia įsikūręs Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras.