Manoma, kad XVI–XVII a. sandūroje ar XVII a. pradžioje Teodoras Bogdanas Oginskis Kruonyje, dešiniajame Kruonės upelio slėnio šlaite, pasistatė naujus, puošnius renesanso stiliaus mūrinius rūmus su erdviomis salėmis ir kambariais, perdengtais kryžminiais skliautais su nerviūrų raštu. Tolesnė dvaro istorija taip pat nėra aiški. Žinoma, kad 1812 m. Napoleono žygio į Maskvą metu dvaras buvo apgriautas ir nebeatstatytas. Dėl dalyvavimo 1831 m. sukilime dvaras iš Oginskių buvo konfiskuotas ir perduotas valstybės iždui. Matyt, po šių įvykių dvaras ir pradėtas ardyti. Vyresni miestelio gyventojai prisimena, jog ir praėjusiame šimtmetyje dvaro sienos buvo ardomos, o plytos naudotos kaminų ir krosnių statybai. 2004 m. archeologiniai žvalgymai, o ypač 2005 ir 2006 m. archeologiniai tyrimai suteikė kiek daugiau informacijos apie XVII–XIX a. pr. dvarą. Patikslintos dvarvietės ribos; nustatyta, kad bendras dvaro plotis buvo 14, ilgis – 36 metrų. Sprendžiant pagal išlikusius griuvėsius ir pamatų plotį, jis buvo dviejų aukštų, skliautinėmis lubomis. Po keliomis patalpomis aptikti rūsiai, perdengti cilindriniais skliautais. Didžioji dalis tyrimų metu surastų radinių (koklių, keramikos fragmentų) datuojami XVI–XVIII a., nors pasitaikė ir keletas XV a. radinių.