Šis dvaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1503 m. Daugiau nei 200 metų (iki pat 1742 m.) jį valdė garbinga Sapiegų giminė. Po to dvaro savininkai vis keitėsi, galop XIX a. pradžioje Leipalingis atiteko Kruševskių giminei. Ji pastatė ištaigingus ir puošnius dvaro rūmus. Leipalingio dvaro istorija taip pat paženklinta ir tragiškais įvykiais: paskutinysis savininkas Košica dvarą pralošė legendinėje „lošimų mekoje" – Monte Karlo, Monako sostinėje, ten jis, apimtas nevilties, ir nusišovė. Po 1923 m. dvaras buvo išardytas, šiuo metu baigiami renovacijos darbai.