Dvaras susiformavo XVI a. viduryje. Išlikusios dvaro sodybos rūmų statyba siejama su Radvilomis – manoma, kad juos po 1721 m. pastatė Marcijona Radvilienė savo sūnui Leonui Mykolui Radvilai (1722–1751) poilsiui medžioklėje. Tai buvo vienaaukštis, kvadratinio plano pastatas su aukštais pusrūsiais. Rūmų kiemas aptvertas mūrine tvora, turėjusia gynybinės sienos požymių. Nuo šeimininko vardo liaudiškos formos Levas, dvaras aplinkinių gyventojų imtas vadinti Levampoliu.

1799 m. dvaras įkeistas Juozapo Mykolo Tiškevičiaus sūnui Mykolui Juozapui ir išnuomotas Rečicos rotmistrui Ignui Michalovskiui, kuris ūkininkavo iki 1842 m.

1849 m. perstatyti rūmai (jų naujoji planinė struktūra išliko iki dabar), 1869 m. – ūkio pastatai. XIX a. II pusėje dvarą valdė žymus kolekcininkas, keliautojas, fotografas Benediktas Henrikas Tiškevičius. 1912 m. dvaras parduotas Taidai Radvilaitei iš Taujėnų dvaro.

Po 1922 m. Lietuvos žemės ūkio reformos iš Radvilų dvarą nupirko gydytojas, medicinos daktaras Mykolas Devenis, kuris kartu su žmona Alena Vileišyte-Deveiniene sukūrė aukštos žemdirbystės kultūros pavyzdinį ūkį. Ūkis parodose laimėjo aukščiausias premijas. Dvare buvo turtinga biblioteka, paveikslų galerija, kaupiami etnografiniai rinkiniai.

1940 m. dvaras nacionalizuotas. Pokario metais jame veikė pradinė mokykla ir biblioteka. Iš sujungtų Leonpolio, Mikailiškių ir Laibiškių dvarų žemių įkurtas tarybinis ūkis, dvaro sodyba pritaikyta jo reikmėms – rūmuose veikė kolūkio kontora, įrengti butai, taip pat veikė kino teatras. Vėliau pastatas atiduotas pradinei mokyklai ir bibliotekai.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nuosavybes teises atgavo Dalia Devenytė-Bobelienė, kuri 2005 m. dvarą pardavė.