XVIII a. Mozūriškės priklausė Juzefui Sulistrovskiui. 1805 m. dvaro savininku nurodomas Vitebsko vaivada Antanas Prozoras, XIX a. viduryje už skolas jis perimtas Teodoro Ilakovičiaus. 1918–1920 m. dvaras atiteko papulkininkiui J. Dambrovskiui, kuris su šeima čia gyveno iki 1939 m. (prasidėjus II pasauliniam karui, pateko į sovietų nelaisvę ir žuvo). 

Mūrinių rūmų fasadas simetriškas, tradicinės liaudies architektūros su klasicizmo elementais; pirmas aukštas su mezoninais. Prieangio kolonos ir balkonas neišlikę. Po II pasaulinio karo pastatas buvo naudojamas kaip mokykla. Šiuo metu išorės ir vidaus elementų būklė daugiausia bloga.

Be rūmų išliko kumetynas, pirtis, malūnas, parko liekanos su užaugusiu mažu tvenkiniu, kryžius, ūkinių pastatų, tvoros liekanos. Statiniai naudojami kaip gyvenamieji arba ūkiniai pastatai, apirę, nerestauruoti, kai kurie beveik sugriuvę. Kompleksas pasiekiamas nuo Vilniaus važiuojant link Čekoniškių, Mozūriškėse pasukus V. Jasinskio gatve.