Nemėžio mečetė – totorių mečetė Vilniaus rajone, Nemėžio kaime.

Pamaldos vyksta tik tais penktadieniais, kai būna jaunas mėnulis. Į jas susirenka vos keli žmonės. Daugiau jų suvažiuoja per tradicines musulmonų šventes. Į pamaldas atvažiuoja ir arabų. Pamaldoms Nemėžio mečetėje vadovauja Vilniuje gyvenantis imamas, jis dirba ir Keturiasdešimties Totorių kaime. Nemėžyje gyvena tik imamo pavaduotojas. Šalia mečetės yra senosios totorių kapinės. 

Pirmoji totorių mečetė pastatyta dar 1684 m., buvo medinė, su bokšteliu, bet ji sudegė. Dabartinė pastatyta 1909 m. pagal inžinieriaus A. Sonino projektą, atskiros patalpos vyrams ir moterims. Karų metais bei sovietmečiu mečetė gerokai nukentėjo. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje mečetės kapinių teritorijoje išraustose duobėse stovėjo Sovietų Sąjungos raketinės sistemos („katiušos“), apšaudančios miestą. 1956 m. sovietų valdžia mečetės vos nenugriovė su buldozeriais, tačiau totorių bendruomenė griežtai pasipriešino šiems ketinimams. 1963 m. mečetė degė, tačiau buvo spėta ją išgelbėti nupjovus atvira liepsna degantį minaretą. Iki 1968 m. mečetės patalpoje vietos kolūkis buvo įkūręs grūdų sandėlį, vėliau pastate veikė kraštotyros muziejus.

1978 m. mečetė buvo grąžinta musulmonų bendruomei. 1993 m. ji buvo suremontuota, 2009 m. jubiliejaus proga – restauruota (pakeistos grindys, perdažyta išorė).

Medinė, stačiakampio plano, keturšlaičiu skardiniu stogu. Stogo viršuje yra nedidelis minareto bokštelis. Galinėje sienoje įrengtas ketursienis priestatas – michrabas su langeliu, žvelgiančiu į Mekos pusę. Viduje prie michrabo nišos, iš dešinės, pastatytas minbaras sakyti pamokslams. Antrajame aukšte yra nedidelis, svečiams skirtas balkonėlis. Vyrų ir moterų maldos patalpos atskirtos siena su ilga ertme, kurioje įstatytos nedidelės medinės kolonos. Moterims skirtas mažesnis kambarys. Vyrų salės sienas puošia plakatai su arabiškais rašmenimis, kilimas su išaustu Mekos mečetės atvaizdu.