Dvaro rūmai apnykę, yra parko, oficinos likučiai, dvaro šulinys.

1544 m. ponas Jurgis Jadko dvarą pardavė ponui Jonui Kuncevičiui. 1563 m. birželio 24 d. Vilkijos valsčiaus inventoriaus sąraše dvaro savininku minimas taurininkas Matas Petkevičius. 1596 m. Jonas Petkevičius dvarą pardavė Kauno apskrities maršalkai Petrui Vizgirdavičiui. XVIII a. dvaras priklausė Siručiams, XIX–XX a. pradžioje jį valdė Korevos. 1863 m. sukilimo metu čia aktyviai veikė Kletas Koreva (1837–1863 m.).

Prie Siručių pastatytų medinių rūmų Korevos pastatė du mūrinius dviaukščius sparnus, dengtus mansardiniais raudonų čerpių stogais. Priestatai didesni už senuosius pastatus. Ant geriau išsilaikiusio rūmų sparno matyti 1910 m. data. Paskutinis valdytojas Zigmantas Koreva (1898–1945 m.) čia gyveno iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, galbūt sovietų nušautas Kaune.

Pokariu dvaras atiteko kolūkiui, kuris jį menkai prižiūrėjo. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, dvarą paveldėjo Jolanta Korevaitė-Gailevičienė.