Paobelio (dar vadinamas Tulpiakiemio) dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1567 m. 1669 m. Pagirių-Paobelio dvarų valdytojas Stanislovas Ručinskas jį pardavė Jonui Varlauskui. Tuo metu minimas didelis dvaro namas prie upės, palivarkėlis tarnams su pastatais, vaiskrūmių ir apynių sodais; kitoje Obelies pusėje minimi tvartai gyvuliams, klojimas, kiti pastatai. 1816 m. dvaro šeimininkas buvo Dominykas Daunoravičius – Ukmergės pakamaris. 1831 m. sukilimo metu jis buvo paskirtas Ukmergės pavieto ginkluotųjų pajėgų patarėju bei Pagirių parapijos komisaru. Daunoravičiams dvaras priklausė iki XIX a. pab. 1923 m. dvarui priklausė 120 gyventojų, valdė Marija Kosakovskienė. 1932 m. jį pardavė Juozapui ir Marijonai Misiukams ir Andriui bei Zofijai Kačkams.

Sovietmečiu Paobelio dvaro pastate buvo įsikūrusios įvairios įstaigos: tuometinio Tulpiakiemio kolūkio kontora, kultūros namai, paštas, biblioteka, nes tuomet Paobelys priklausė Tulpiakiemio kolūkiui.