Pienionių dvaras Kavarsko apylinkėse yra vienas iš kelių senajame administraciniame Pienionių lauke buvusių dvarų, vadintų tuo pačiu Pienionių vardu. Išlikę ūkinių pastatų fragmentai, parkas su skulptūrų liekanomis, lurdas.

Formuotis pradėjo XV amžiuje. Istoriniuose šaltiniuose netgi teigiama, kad 1442 m. šiame dvare lankėsi didysis Ldk Kazimieras. Ties dabartiniu Kavarsku buvo Mažųjų Pienionių dvaras.

Iki XVII a. vidurio dvaro šeimininkais yra buvusios garsios Lietuvos didikų giminės – Sapiegos, Pacai. 1655 m. dvaras atiteko Antanui Daumantui-Siesickiui. Ši giminė save kildino iš XIII a. Lietuvos kunigaikščio Daumanto, Utenos įkūrėjo. Manoma, kad XVII–XVIII a. Pienionys buvo antraeilė valda, dažnai įkeičiama ir ėjusi iš rankų į rankas. Tuo metu pagrindinė Daumantų Siesickių rezidencija buvusi Siesikuose.

XIX a. pradžioje Siesickiai pastatė naują gyvenamąjį namą, užveisė parką, įrengė oranžerijas. Ponų namas buvo medinis, vienaukštis su dviaukšte centrine dalimi, kurią puošė 4 kolonų portikas.

Pienionių dvaras garsėjo ne tik savo įspūdinga architektūra bei egzotiniais augalais, bet ir spirito varykla. Ji buvo įrengta apie 1859 m. ir iki XX a. pradžios čia buvo varomas spiritas bei daromas alus. Po I pasaulinio karo antro aukšto salėje tuometinis dvaro savininkas Juozas Daumantas Siesickis įrengė koplyčią. 1926 m. šioje patalpoje buvo įrengta pradinė mokykla, kuri veikė iki 1973 metų.