Puntuko brolis – akmuo Pašventupio kaime (Anykščių raj.), prie Šventosios upės, Penionių miške. Akmens matmenys: 6 m, 4 m ir 1,7 m.[1] Riedulys yra mažesnis už Puntuką ir visai kitos kilmės, nors ir vadinamas broliu.
Pasakojama, kad senovėje prie Puntuko brolio buvusi lietuvių šventykla.
Manoma, jog Puntuko brolis pradėjo formuotis prieš 1,7-1,9 mlrd. metų Fenoskandijos žemyne, kai didesniame, nei 20 km gylio, Žemės plutos sluoksnyje išsilydė magma ir pradėjo kilti į viršų. Bekylanti ir stingstanti ji buvo spaudžiama, tad grūdeliai negalėjo laisvai augti, o turėjo orientuotis viena kryptimi. Tokiu būdu granite atsirado juostelės. Arčiau paviršiaus tebespaudžiama uoliena pradėjo trūkinėti ir pleišėti – susidarė plyšiai, pagal kuriuos granitas lengvai skyla. Iš magmos išaugo nedideli plagioklazo, kalio feldšpato, kvarco kristalai, juodo žėručio orientuotos plokštelės. Kartais pasitaiko iki 6 cm feldšpato kristalų.

Tektoninės jėgos iškėlė būsimą riedulį į paviršių. Tikėtina, kad buvo aukštų kalnų dalis. Manoma, jog iš Skandinavijos akmenį atgabeno priešpaskutinis (iš keturių) Lietuvą dengęs ledynas, vadinamas Medininkų. Atplyšusį granito uolos gabalą ledynas vilko gerokai zulindamas. Tai byloja ryškūs įbrėžimai viename iš jo šonų.

Pasakojama, kad seniai buvo labai šalta žiema. Vieną rytą žmonės atsikėlė ir ruošėsi apie savo namus, kai išgirdo kažką dundant, lyg griaustinį griaudžiantį. Visi labai išsigandę galvojo, kad atėjo pasaulio pabaiga. Išbėgę į lauką pamatė, kad iš dangaus krenta didelis ugnies kamuolys. Nugalėję pirmąją baimę, nuėjo pažiūrėti ir pamatė didžiulį akmenį. Smarkiai krisdamas daug prasmego į žemę ir tik nedidelė jo dalis liko paviršiuje. Vėliau žmonės jį pradėjo vadinti Puntuko broliu, nes jis savo dydžiu panašus į Puntuką.