Varpinė statyta 1876 m., du kartus degusi. Atstatyta 1984 m. Tai liaudies architektūros formų, 5 tarpsnių, aukštas statinys. Cokolinė dalis mūrinė, žemesnė už kitas, su keturkampiais langais, durimis, kampus įrėminančiais piliastrais. Kiti trys tarpsniai turi po langą su trikampe arka kiekvienoje sienelėje, o penktasis – puoštas atviras galerija, ornamentuotais stulpais ir baliustrada. Šalia varpinės – kompozicija „Skausmo ir kančios kelias“, skirta prisiminti Lietuvos kankinius, tremtinius, politinius kalinius, žuvusius Sibiro platybėse. Ši kompozicija atidengta 1989 m., ją sukūrė V. Vaicekauskas, E. Gaubas ir A. Dovydaitis.

Antrąjį šimtmetį skaičiuojanti Radviliškio varpinė atlaikė nemažai išbandymų. Ją niokojo ne vien gamta. Varpinė du kartus degė. Teigiama, kad vieną kartą ji užsidegė nuo žaibo, o kitą sykį buvo padegta.

Tarybiniais metais varpinę ketinta nugriauti. Aiškinta, kad būtent toje vietoje, kur ji stovi, turi driektis naujas kelias.

Atstačius varpinę, imtasi atstatinėti bažnyčią, į kurią karo metais pataikė bomba, ir maldos namai sudegė. Tuometinis kunigas, monsinjoras Lionginas Vaičiulionis derintis dėl bažnyčios bokšto aukščio važiavo į Maskvą ir gavo leidimą statyti bokštą tokį, koks jis yra dabar.

Bažnyčios varpinės istorijoje yra įrašytas ir tragiškas įvykis: prieš kelerius metus varpinėje savo noru iš gyvenimo pasitraukė jaunas zakristijonas. Po šio įvykio varpinė buvo peršventinta.