1850 m. dabartinės Alovės valdas sudarė bažnytkaimis, 4 dvarai ir 7 kaimai. Vienas palivarkas pradėtas vadinti Baltąja Alove, o kitą dėl jame esančio raudonų plytų svirno raudonąja Alove.1863 m. sukilime dalyvavo ir aktyviai jį rėmė Alovės ir aplinkinių dvarų savininkai. Čia miškuose slapstėsi sukilėlių būriai. Baltosios Alovės dvare buvo pastatytos medinės kareivinės, kuriose įsikūrė caro kazokų daliniai, nuo kurių kentėjo aloviškiai. Carinei valdžiai nuslopinus sukilimą, nemaža dvarininkų ir gyventojų buvo suimti ir ištremti. Raudonosios Alovės savininkas Ratautas pardavė savo dvarą Aleksandui Maniuchinui ir Alovė iki 1915 m. buvo vadinama naujojo savininko vardu Aleksandrava.

Kokia dabartinė dvaro pastatų būklė - neaišku.