Šateikiai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti XVI a., o dvaras žinomas nuo XVII a. Žinoma, jog šią vietovę Ldk ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas 1568 m. padovanojo bajorui Jokūbui Laškovskiui. Ilgą laiką dvaras ėjo iš rankų į rankas, kol 1664 m. atiteko Vilhelmui Broel-Pliateriui, kurie save kildino iš Šveicarijos Broelio vietovės. XVIII a. per stichines nelaimes Šateikių dvaras labai nukentėjo. 1723 m. po ilgamenčių ginčų su Sapiegomis dvaras galutinai atiteko Broel Pliateriams. Jie nuolat dvare negyveno, čia atvykdavo tik vasaroti. Rūmai buvo gana kuklūs, mediniai. ~ 1804 m. rūmai buvo rekonstruoti. Jų viduje buvo įrengta nedidelė koncertų salė, sukaupta gana turtinga paveikslų kolekcija. XIX a. II p. Šateikiuose ne kartą lankėsi Plungės ir Rietavo Oginskių dvarų orkestrai. Svečiuodavosi ir patys Oginskiai, lankėsi vyskupas Motiejus Valančius, poetas Antanas Strazdas, rašytoja Žemaitė, su orkestru koncertavo M.K. Čiurlionis. Visoje Žemaitijoje dvaras garsėjo ir gaminamu miežiniu alumi. Alaus darykla dvare veikė iki 1931 m. ir alumi aprūpindavo Klaipėdą, Kretingą ir kitus miestus. I p.k. metu dvare šeimininkavo vokiečių kariuomenės daliniai. Po II p.k., kaip ir kitur, dvaras atiteko tarybiniam ūkiui. 1973-1976 m. dvaro rūmai buvo restauruoti ir pritaikyti vaikų darželiui. Po 1990 m. dauguma dvaro pastatų buvo išdalinti buvusio ūkio darbuotojams, o rūmai atiteko klebonijai. Nesant vieno suinteresuoto dvaro išsaugojimu šeimininko pastatai tapo labai nugyventi. Nesusitariama dėl jų pardavimo ar kitos panaudos. Bendrą neūkiškumą rodo ir tai, jog miestelyje statomas naujas kultūros centras, nors buvo galima pritaikyti šiam reikalui vieną kurį nors dvaro pastatą. Iki šiol yra išlikę ponų namas (XVIII a. II p.), svirnas (XVIII a. pab. - XIX a. pr.), kluonas (XIX a. pab. - XX a. pr.), alaus darykla ir jos bokštas (XIX a. pab. - XX a. pr.), vandens malūnas (XIX a. I p.), oranžerija su sodininko nameliu (XIX a. pab.) ir kiti ūkiniai pastatai.