Keliaudami Šereiklaukio miško taku galite pasigrožėti išskirtiniu kraštovaizdžiu ir įdomia bei gražia gamta. Kelionę geltonąja trasa pradėsite eidami šimtamečių medžių alėja . Ji veda į Šereiklaukio dvaro kapines – Koplyčkalnį. Tai viena iš aukščiausių Vilkyškių gūbrio kalvų. Pakeliui pamatysite ąžuolyną (1), nedideles pelkutes. Eidami vis kilsite aukštyn, pasiekę Koplyčkalnį (2) būsite nuėję 1,5 km ir pakilę 74 metrus virš jūros lygio. Pasukę miško keliuku į kairę, išeisite į miško pievą. Dešinėje matysite raudonlapių ąžuolų alėja (3). Istorinių duomenų, kur ji vedė, nėra išlikę. Toliau takas nuves prie apžvalgos bokšto (4). Tik bežiūrėdami į Šereiklaukio dvarą, tolumoje pilkuojančius Nemuno vingius, suprasite, kaip aukštai esate. Pievos keliuku besileisdami žemyn dar ne kartą galėsite grožėtis šiuo gamtiniu kraštovaizdžiu. Nuo Koplyčkalnio nuėję 1,5 km pasieksite Jūsų kelionės pradžią.

Manantys, kad reikėtų dar pasigrožėti supančia gamta, turintys jėgų, gali tęsti kelionę žaliąja trasa. Pasižvalgius nuo bokšto, toliau siūlome pasukti taku į mišką. Čia pamatysite, koks gražus ir įvairus gali jis būti. Kiek paėję pasieksite pelkutę, per kurią pereisite liepteliu (5). Toliau takas veda į aukščiausią Vilkyškių gūbrio vietą – Abšriūtų kalną (6), kuris iškilęs virš jūros lygio 75,5 metro. Čia auga šimtametis ąžuolynas. Nusileidę nuo kalno atsiremsite į miško keliuką, kuris kažkada vedė iš Šereiklaukio kaimo į perkėlą per Nemuną ties Ragaine. Pasukę kairėn, kildami į kalną, pasieksite vietą, kur buvo Dalnitzo palivarkas (7), priklausęs Šereiklaukio dvarui. Čia iki pat II pasaulinio karo buvo auginami žirgai. Toliau žalioji trasa miško keliuku pasuka link tako pradžios. Pakeliui galite užsukti į kaimo kapinaites (8), kurių šiame krašte buvo išties daug. Nuėję maždaug 5,5 km, pasieksite tako pabaigą - tą vietą, iš kur ir pradėjote savo kelionę.

Tiems, kurie pasiryžę pasivaikščiojimui gražiu mišku paskirti pusdienį, siūlome nuo Dalnitzo palivarko pasukti dešinėn ir mėlynąja trasa keliauti toliau. Iš karto už Dalnitzo palivarko takas nuves į beržų alėja (9). Šia alėja Dalnitzo palivarke auginti žirgai buvo genami į Ragainės vingio pievas. Alėja atsiremia į mažą miško upeliuką, kurio krantai apaugę senais, įspūdingais medžiais. Perėję upeliuką liepteliu ir pasukę kairėn prieisite šio upelio pradžią. Čia tarsi ši niekur veržiasi šaltinis. Toliau takas veda mišku, kol pasiekia Vilkyškių gūbrio šlaitus, nusileidžiančius į Ragainės vingio pievas. Čia rasite atokvėpio vietą (10). Didelės griovos pakraščiu išeisite į keliuką, kuris pro kerpšilį (11) nuves į bebrų gyvenvietę (12). Čia jie šeimininkauja užtvenkę upeliuką net penkiose vietose. Toliau takas veda į Šereiklaukio piliakalnį (13). Nuo jo atsiveria puikus vaizdas į Nemuną ir aplink plytinčias pievas. Grįždami taku į Šereiklaukio kaimą praeisite senųjų krašto gyventojų kapinaites (14). Nuo čia į pažvelgę į kairę matysite netoliese esančią klevais apaugusią kalvą, vadinamą Milžinkapiu (15). Už jo netoli ir tako pabaiga. Įveikus ilgiausią mėlynąją trasą būsite nuėję 9 km.