XVIII a. Sližiai buvo Radviloms priklausiusio Skrociškių dvaro palivarkas. Radvilos jį užstatė Adomui Ropeikai (Adam Ropiejko), kuris vėliau tapo pilnateisiu valdytoju. 1920 m. Sližių dvarą pavedėjo A.Ropeikos proanūkė Bronislava Rembauskienė (Rembowska). Ją dar atsimena senesni kaimo žmonės. Ji sąžiningai atlygindavusi už darbus, dvare dirbusius vaikus visada apdovanodavusi medumi, galveles jiems paglostydavusi. Dvaro gyvenimą kaimo žmonės laikė pavyzdžiu: „pažiūrėk, vaikel, kaip galima gražiai gyventi“. Rembauskienę jie dažnai matydavo altanoj skaitančią knygą ar vaikštinėjančią po parką - visada pasipuošusią, su baltomis pirštinėmis, su skėčiu nuo saulės. Pasak legendos, dvaro tvenkinys buvęs grįstas akmenimis, o vandenį iš jo pumpuodavo prijaukinta meška, sukdama specialų ratą. Išlikusio gyvenamojo pastato statybos data nėra tiksliai žinoma. Dabar dvaras privatus, labai sparčiai rekonstruojamas.