Stanislavavo dvaras iki 1775 m. priklausė dvarininkams Ignacui ir Mateušui Šileikoms (tuomet vadintas Jukiškės dvaru). Jukiškių dvaro naudmenis sudarė dvaro ir samdinių pastatai su daržovių ir apynių daržais, su artomis ir neartomis žemėmis, su užsėtais javais. 1775 m. dvarą nusipirko Stanislovas Chaleckis, kilęs nuo Gomelio. Jukiškių dvaras, vėliau gavęs Stanislavavo pavadinimą, XVIII amžiaus pabaigoje perėjo Chaleckių giminei ir priklausė jiems iki pat XX amžiaus pradžios. Dvaro valdos sudarė 376,55 dešimtinių plotą (apie 411 ha). Aplink sodybą buvo nemažas vaismedžių sodas.

1908 metais dvarą įsigijo pulkininkas Eduardas Gajevskis. Po Pirmojo pasaulinio karo ši teritorija priklausė Lenkijai. Apie tą dvaro laikotarpį informacijos neišlikę. Po karo dvaro rūmuose veikė kultūros namai, buvo kolūkio kontora.

Šiuo metu išlikęs pagrindinis kelias su medžių alėja, dvaro rūmai, buvusi pieninė, tvartas, tvenkinys. Kiti pastatai, tarp kurių minima ir koplyčia, neprižiūrimi sunyko.