Įdomi akmeninė Stirnių bažnyčia.

Stirniuose jau 1726 m. buvo dvi koplyčios: viena jėzuitų Šv. Jono, kurią Molėtų klebonas aplankydavo dukart per metus: per Šv. Kazimierą ir per Šv. Baltramiejų apaštalą. Matyt, panaikinus jėzuitų ordiną joje pamaldų nelaikydavo 1795 m. Kita Stirnių koplyčia priklausė Žarnovskiams. Ją Molėtų klebonas aplankydavo per Šv. Mariją Magdalietę ir Šv. Kotryną. Stirnių jėzuitai veikė plačioje apylinkėje nuo XVII a. pabaigos. Jie turėjo valdų (Mockėnų ir Vikėnų kaimus - abu dabar Suginčių seniūnijoje), ežerų, daugiausiai užrašytų Žarnovskių. Suginčių koplyčioje Stirnių jėzuitai krikštydavo ir tuokdavo. Žinomi Molėtų krašte dirbę XVII a. pabaigos - XVIII a. pradžios tėvai jėzuitai Delamarsas, Jonas Balandis. Perstatoma Stirnių koplyčia (atrodo, buvusi jėzuitų) išliko iki XX a.

1922 m. įkūrus parapiją, pamaldos laikytos koplyčioje. 1931 m. kitoje vietoje pastatyta laikina medinė bažnyčia. 1937–1940 m. kunigai Jonas Kazlauskas ir Jonas Daugėla (1909–1941) su parapijiečiais pastatė dabartinę akmenų mūro bažnyčią. Klebonas J. Daugėla 1941 m. birželio 29 d. besitraukiančių raudonarmiečių nušautas.