Švėkšnos miestelio centre, apsuptame medinių ir mūrinių pastatų, stovi dvibokštė raudonų plytų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Jos bokštų aukštis – 75 metrai. Rašytiniuose šaltiniuose randama žinių, kad pirmoji katalikų bažnyčia čia buvo pastatyta žemaičių seniūno Mikalojaus Kęsgailos 1509 metais. Tačiau 1732-aisiais miestelyje kilęs didžiulis gaisras ją sunaikino. 1742 metais buvo pastatyta kryžiaus formos bažnyčia, o jai susenus, 1803 m. ant mūrinių pastatų pastatyta nauja, bet ji buvo per maža ir negalėdavo sutilpti visi tikintieji.

1900 metais buvo patvirtintas Karlo Eduardo Strandmano projektas, kuriam įgyvendinti lėšų skyrė tuo metu Švėkšnoje šeimininkavę grafai Pliateriai, jį parėmė JAV lietuviai. Pliateriai taip pat skyrė statybai reikalingą miško medžiagą, leido savo plytinėse nemokamai išdegti plytas ir čerpes. Ketvirtoji gotikinio stiliaus raudonų plytų šv. Jokūbo katalikų bažnyčia Švėkšnoje buvo statoma penkerius metus. Puošniausias yra didysis bažnyčios altorius, pagamintas Purgerio fabrike Tirolyje. Jį kartu su sakykla Austrijoje nupirko ir bažnyčiai padovanojo grafas Aleksandras Pliateris. Altoriaus centre – skulptūros, vaizduojančios Švenčiausiąją Trejybę. Po didžiuoju altoriumi yra kripta, kurioje palaidoti grafai Adomas ir Aleksandras Pliateriai.

Unikalumo bažnyčiai, o gal ir visam miesteliui, suteikia virš gatvės nutiestas tiltelis, jungiantis šalimais esantį parką su bažnyčios šventoriumi. Viadukas pastatytas apie 1885 metus kartu su šventoriumi, t. y. beveik 20 metų anksčiau už bažnyčią.