Piliakalnis įrengtas Vešetos pelkių, kurios numelioruotos 1930–1931 m., supamos žvyringos kalvos šiaurės rytinėje siauresnėje dalyje. Pačios kalvos daugiau šiaurės rytų centrinėje dalyje, labiau į šiaurės rytus nuo centro, yra natūrali ovali 85 m ilgio, 25 m pločio, 6 m gylio įduba. Piliakalnio aikštelė keturkampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 40x18 m dydžio, 1 m aukštesniu pietrytiniu šonu. Šiaurės rytiniame aikštelės krašte supiltas 1,2 m aukščio, 17 m pločio pylimas, kurio išorinis 4 m aukščio šlaitas leidžiasi į 8 m pločio, 1,5 m gylio griovį, už jo yra supiltas antras 0,3 m aukščio, 8 m pločio pylimas, jame matyti iki 30 cm skersmens akmenys. Pietvakariniame aikštelės krašte supiltas 1,2 m aukščio, 14 m pločio pylimas, kurio 2,5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 8 m pločio terasą (joje irgi kyšo iki 30 cm skersmens akmenys), už jos yra 4 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Už griovio supiltas antras 0,3 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 6 m aukščio.

Šiaurės rytinio pylimo viršus apardytas iškastos duobės.

Papilyje XVII a. – XVIII a. stovėjo Upytės pavieto dvarininko Vladislovo Sicinskio (1614 m. – po 1673 m.) dvaras (žinomi 1604 m. ir 1638 m. jo inventoriai). manoma, kad čia buvo Upytės žemės, minimos nuo XIII a., centras. Upytės pilis buvo dar XVI a. viduryje.