[Takas stipriai aplūžęs, netvarkytas, kai kur tik liekanos - nevertas lankymo, kol nebus sutvarkytas].
Skirtas susipažinti su miško ir pelkės bendrijomis, būdingiausiais augalais ir gyvūnais. Juo keliauti patariama su gidu. Paslaptingiausia tako vieta – Velniabliūdis. Tai vienintelė aukštapelkė Prienų kilpoje. Aukštapelkė primena dubenį, užpildytą storu durpių sluoksniu, kuriame vanduo susikaupia lyjant ar sniegui tirpstant. Svarbiausi aukštapelkės augalai – kiminai. Šios samanos neturi šaknų. Apatinė kiminų dalis nuolat apmiršta ir grimzta gilyn. Taip per daugelį metų susidaro durpės, kurios buvo kasamos ir naudojamos purvo vonioms Birštono gydyklose. Baigus kasti prasidėjo natūralus pelkės atsikūrimo procesas. Įprasti aukštapelkės augalai – kupstiniai švyliai, pelkiniai gailiai, spanguolės, siauralapės balžuvos, saulašarės. Velniabliūdžio aukštapelkė yra gyvavedžių driežų ir paprastųjų angių prieglobstis. Čia galima pamatyti ar išgisrti geltonąją kielę, didžiąją kuolingą, rudąją devynbalsę.