Piliakalnis įrengtas aukštumos krašte, Gemliuko upelio kairiajame krante. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 40x30 dydžio, 1,5 m žemesne pietine puse. Ji apjuosta 1,1-4 m aukščio, 7-16 m pločio pylimu, kurio išorinis 6 m aukščio šlaitas pietinėje pusėje leidžiasi į 8 m pločio, 0,8 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 13 m aukščio.

Aikštelė apardyta joje iškastų duobių. Piliakalnis apaugęs labai praretintais medžiais.

Manoma, kad piliakalnyje stovėjo žemaičių kunigaikščio Vykinto pilis, kurią XIII a. Ipatijaus metraštis įvardija kaip Tviremet. 1251 m., kai vyko kova tarp Mindaugo ir sukilusių prieš jį vasalų, šiame „Vykinto mieste“ stovėjo ne tik žemaičių, bet taip pat polovcų ir rusų kunigaikščio Danilo pulkai.

Piliakalnį vietos gyventojai vadina pilies dauba. Nors piliakalnis savo dydžiu palyginti nedidelis, tačiau, žvalgant teritoriją aplinkui jį, pastebėta pakankamai gerai išlikusių buvusių įtvirtinimų ar kitos paskirties objektų liekanų. Nuo pagrindimo piliakalnio pietų kryptimi apie 420 metrų tęsiasi galingais įtvirtinimais apjuosta pilies teritorija. Ji atsiremia į kažkada buvusį ežerėlį, dabar nusausintą melioracijos kanalais. Iš vakarų pilies teritoriją saugo upelis, kurio aukštuose ir stačiuose šlaituose taip pat įrengtos gynybinės terasos. Upelio vagoje matosi nuo šlaitų nuriedėję buvusių įtvirtinimų konstrukcijų akmenys. Visoje teritorijoje taip pat aptinkamos gausios skaldytų akmenų eilės, kurios aiškiai pažymi buvusių užtvarų vietas. Daugelis akmenų skaldyti. Matomos ir kitokio apdirbimo žymės. Yra išlikusios į pilies teritoriją vedančių vartų liekanos. Netoli pagrindinės pilies yra nemažas vandens telkinys, iškastas rankiniu būdu. Taip pat yra žymių, kad pilies teritorijoje galėjo būti kapai, net astronominių stebėjimų vieta.

Už pilies teritorijos ribų į rytus iškyla kalva, kurios papėdėje aptinkamas kultūrinis sluoksnis rodo buvusios senovės gyvenvietės pėdsakus. Į rytus už spėjamos gyvenvietės vėl sutinkami įtvirtinimai ir vandens užtvaros. Visą pilies ir gyvenvietės įtvirtinimų kompleksą sustiprina iš visų pusių šią teritoriją juosiantys vandens telkiniai - upės, ežerai ir pelkės. Tokios gamtinės sąlygos pilį darė sunkiai prieinamą. Tai, kad vandens telkiniai čia anuo metu buvo dideli, rodo tas faktas, jog rytiniame įtvirtinimų pakraštyje yra išlikusios prieplaukos žymės. Visas Vembutų pilies kompleksas rytų kryptimi tęsiasi daugiau negu vieną kilometrą. Viso šio įspūdingai įtvirtinto komplekso dydis rodo, kad Vembutų pilis buvo viena stambiausių gynybinių objektų Žemaitijoje. Tai panašu į rusų metraštininko vadinamą "Vykinto miestą". Šiuose įtvirtinimuose galėjo būti dislokuojamos gausios karinės pajėgos. Tuo šis gynybinis objektas pralenkė ir netoli jo esančių Medvėgalio, Burbiškių ir Plinijos pilių galimybes. Įdomu tai, kad visas šias pilis su Vembūtais jungė keliai, o per brastas ir ežerus - kūlgrindos, kedgrindos.