Daivos ir Remigijaus Žadeikių Vėtrungių galerijoje galite susipažinti su vėtrungių atsiradimo istorija, raida ir pavyzdžiais, jų įsigyti. Žvejybos kontroliavimui Kuršių mariose, 1844 m. įvesta speciali ženklinimo sistema – stačiakampio formos skardos skydai (2 pėdų ilgio ir 1 pėdos pločio, t. y. 62,4 x 31,2 cm), išmarginti kelių spalvų deriniu, su raudonos ir baltos spalvos vėliavėle. Patys žvejai laivų atpažinimo ženklus dažniausiai vadino „vëlevomis" (Flagge) arba "herbais" (Wappen). Vėtrungės turėjo viršūnę, prieš vėjinę ir pavėjinę dalis. Dekoratyviausia – pavėjinė dalis, kur paprastai buvo išdrožiami gimtojo kaimo vaizdai (bažnyčia, namas, briedis, laivas ir kt.). Įspūdingiausiai atrodė Pilkupos (dab. Morskojė), Nidos, Purvynės, o ir kitų nerijos kaimų vėtrungės, aprėmintos kiauraraščiais įvairios ornamentikos medžio pjaustyniais su briedžių, paukščių figūromis, namų siluetais. Kiekviena vėtrungė buvo savitas žvejo kūrinys, išdrožtas tomis valandomis, kai tinklas buvo užmestas ir laukdavo laimikio. Nusistovėjo ir tam tikri kanonai: bažnyčia – tikėjimo simbolis, stiprybės simbolis – briedis, apskritimas aukščiausiame vėtrungės taške reiškė moterį, o kryžius – vyrą (informacija apie šeimos sudėtį) ir t. t.