Tai svarbiausia ir įdomiausia Vėžaičių miestelio vertybė – istorizmo stiliaus Vėžaičių dvaro ansamblio pastatai, išlikę nuo 19 a. pab. Dvaras 300 metų priklausė grafams Volmeriams. Tai architektūrinę, istorinę, urbanistinę vertę turinti Vėžaičių dvaro sodyba. Kompleksui priklauso: parkas, jėgerio namas, dveji vartai, arklidė, sarginė, degtinės varykla, karvidė, svirnas, namas, koplytėlė. Parkas su dvaro pastatais rekonstruotas 20 a. viduryje. Įvažiavimą į Vėžaičių dvarą supa pietiniai vadinamieji „baltieji“ ir šiauriniai vadinamieji „raudonieji“ vartai. Kadaise iki dvarvietės per parką vedė tanki liepų alėja. Parkas mišraus suplanavimo, suformuotas vakarinėje gyvenvietės dalyje, prie Skinijos upelio. Buvusio dvaro pastatų ansamblis išsidėstęs kairiajame upelio šlaite. Žemoje terasoje Skinijos pakrante švelniai vingiuoja pagrindinė parko alėja. Aukštosios terasos pievoje, be savaiminių rūšių liepų, beržų ir šermukšnių, auga dygiosios eglės, melsvosios pocūgės, vakarinės tujos, raudonieji ąžuolai, įvairūs dekoratyviniai krūmai. Terasas skiriančio šlaito ir Skinijos slėnio medynuose daugiausia yra savaiminių klevų, uosių, auga ąžuolai, liepos, vinkšnos ir paprastieji kaštonai. Parkas 1986 m. paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.

Šiuo metu geriausiai išlikę iš dvaro ansamblį sudarančių pastatų yra buvusios arklidės. Arklidės 9 dešimtmetyje buvo restauruotos ir prikeltos naujam – kultūriniam gyvenimui. Projektavo autorių kolektyvas architektė A. Meškauskienė, konstruktorius P. Ramonas. Vėžaičių dvaro arklidė turi negotikinio stiliaus bruožų. Arklidė statyta 1908 m. Ji simetriško tūrio, su akcentuota kampine dalimi. Taip pat restauruotas ir buvęs dvaro prižiūrėtojo – jėgerio namas (privati valda). Dabartinė parko teritorija dažniausiai naudojama rengiant įvairius kultūrinius renginius. Ateityje siekiama atkurti buvusius dvaro statinius ir kompleksą pritaikyti pažintinio, ekologinio turizmo reikmės.