1387 metais Lietuva tapo krikščioniška valstybe, o Vilniaus miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Taigi, atsirado poreikis pasistatyti miesto valdžios būstinę. Kadangi šioje vietoje buvo pagrindinė miesto aikštė, čia ir buvo pastatyta rotušė. Pastate įsikūrė magistratūra (kitaip tariant, miesto valdyba). Taip pat teismo salės, iždinė, archyvas, ginklų bei amunicijos sandėlis ir patalpos, kur buvo saugomi matavimo vienetų etalonai. Rūsiuose buvo įrengtas kalėjimas.

Rotušės pastatas iš pradžių buvo gotikinis, vėliau keitėsi. Paskutinį kartą Rotušės pastatą perstatė architektas Laurynas Gucevičius XVIII a. pabaigoje. Tada Rotušei suteikta klasicizmo architektūrai būdinga išvaizda. XIX a. rotušė buvo paversta miesto teatru, kuriame, beje, savo operos premjerai dirigavo dar viena garsi asmenybė – lenkų kompozitorius Stanislavas Moniuška.

XX amžiuje čia veikė Dailės muziejus. Šiandien Vilniaus rotušė – reprezentacinis pastatas. Per metus Rotušėje įvyksta daug įvairiausių renginių: koncertų, literatūrinių vakarų, knygų pristatymų, parodų ir festivalių. Rotušės frontoną puošia Vilniaus miesto herbas – šventasis Kristoforas, nešantis ant pečių kūdikėlį Jėzų.