Žalgirių pažintinis takas įrengtas Žalgirių miške, kuris su jame esančiomis pelkėmis, pievutėmis, sodybomis ir kitomis naudmenomis užima 1231 ha žemės plotą. Iš bendro 3410 ha Rupkalvių pelkės ploto šis miškas mažiausiai paveiktas civilizacijos. Jame auga pelkei nebūdingi šimtamečiai ąžuolai. Kitos pagrindinės augančių medžių rūšys: beržai, juodalksniai, baltalksniai, pušys, eglės, drebulės, uosiai, gluosniai, kiti minkštieji lapuočiai.

Žalgirių miškas atspindi Nemuno deltos regioninio parko miškų augaliją. Nors gal kiek kitoks yra Kūlynų miškas, kuriame vyrauja eglynai bei pušynai, tačiau pakraščiuose floros sudėtis panaši į Žalgirių miško.

Takas, kurio ilgis yra 1860 m, įrengtas Žalgirių kaimo kraštovaizdžio draustinyje. Draustinio tikslas – išsaugoti ir eksponuoti paskutinį dar išlikusį, buvusios didžiausios pelkininkų kolonijos kaimą ir jo žemėnaudos ypatumus, teritorijoje vykdant reguliuojamą miškų ir žemės ūkio bei pažintinę rekreacinę veiklą ir išlaikant paveldėtą apgyvendinimo struktūrą bei bendrąjį kaimo vaizdą. Žalgirių pažintiniame take lankytojai susipažins ne tik su būdingiausiais parko miškuose augančiais augalais, esančiomis miškų buveinėmis, bet ir galės pastudijuoti parke dažniausiai sutinkamų žvėrių pėdsakus, sužinoti apie dažniausiai sutinkamus paukščius, žuvis. Taip pat susipažins ir sužinos apie unikalų, niekur daugiau Lietuvoje neaptinkamą, objektą – pelkininkų kolonijas ir jų gyvenimo ypatumus.