Geografinės vietos

Raketinė bazė Kopūstėliuose

Naceliškiai I, Ukmergės rajono savivaldybė

Ukmergės rajone, šalia Kopūstėlių kaimo, antžeminių vidutinio nuotolio branduolinių raketų bazė Kopūstėliuose buvo pradėta statyti 1958 m. 1960 m. ji buvo pilnai sukomplektuota ir parengta. Tai buvo viena iš dviejų visiškai analogiškų raketinių bazių („pirmos ir antros salvės“, antroji – miške, apie 2 km nuo Veprių), apjungtų į bendrą struktūrą. Tokių ypatingai slaptų objektų Lietuvoje buvo apie dešimt.

Atvirkščias piešinys ant vandens

Marijampolė

Lietuvių kilmės JAV dailininko Ray Bartkaus darbas, kuris pavadintas „Tekantis“ gyvenimas. Darbas nupieštas "aukštyn kojomis" ant senosios Marijampolės užtvankos, kad tikrasis jo vaizdas matytųsi vandens atspindyje.

Etnografinė P. Dzūko sodyba

Delnica, Lazdijų rajono savivaldybė

[Lankymas tik iš anksto susitarus]

Balsių vandens malūnas

Balsiai, Pasvalio rajono savivaldybė

Statytas 1764 metais – tai vienas iš seniausių vandens malūnų Respublikoje, saugomas istorinis paminklas. Jo įrengimų neišliko, restauruotose patalpose įrengta svetainė, poilsiavietė, užsakymai pobūviams priimami iš anksto. Malūne ir jo kieme gausu įrankių ir rakandų, primenančių XIX a. pradžios buitį.

Dargaičių etnografinis gatvinis kaimas

Dargaičiai, Šiaulių rajono savivaldybė

Senų sodybų puošyba ir išplanavimu įdomus etnografinis gatvinis Dargaičių kaimas.

Trobelė ant vištos kojelės

Merkinė

Namelio pradinė paskirtis, greičiausiai buvo gaisrininkams – šalia stovėjo gaisrininkų bokštas (nugriautas 2014 m.). Namelio autorius, tikėtinas - miškininkas Algirdas Valavičius.

Laimės žiburys

Liudiškiai, Anykščiai

Antkapinis paminklas J.Biliūnui ant Liudiškių kalvos.

Ventės rago ornitologijos stotis

Ventė, Šilutės rajono savivaldybė

Ventės ragas – ideali geografinė vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti. Rytine Baltijos jūros pakrante driekiasi vienas didžiausių paukščių migracijos kelių. Tai vienas paslaptingiausių neišaiškintų mus jaudinančių gyvosios gamtos reiškinių. Kiekvienais metais pavasarį ir rudenį milijonai paukščių praskrenda virš mūsų šalies, keliaudami į gimtuosius kraštus ar traukdami iš jų su jaunikliais. Rugsėjo – spalio mėnesiais neretai būna dienų, kai Lietuvos pajūriu ties Klaipėda per dieną praskrenda daugiau kaip 3 mln. paukščių, iš kurių 70-80 proc. pasuka per Kuršių neriją ir 20-30 proc. tęsia savo kelionę rytine Kuršių marių pakrante Ventės rago link. Pasiekę iškyšulio galą ir išvydę plačius marių vandenis, didelė dalis smulkiųjų paukščių grįžta, tupiasi į medžius ir krūmus, vėl bando skristi per marias.

Čiobiškio (Padalių) keltas

Ustronė, Širvintų rajono savivaldybė

Tai vienintelis Lietuvoje išlikęs lyninis keltas be variklio, varomas tik upės srovės pagalba. Keltas veikia nuo gegužės pradžios iki lapkričio pradžios, jungia Kaišiadorių ir Širvintų rajonus per Nerį. Besikeldami unikalia transporto priemone ne tik patirsite malonių įspūdžių, bet iš trečiosios kartos sertifikuoto keltininko Gedimino lūpų išgirsite įdomią kelto istoriją. Plačiau apie keltą: http://100dienu.blogspot.com/2009/09/ciobiskio-keltas-lietuvos-bobuciu.html

Agluonėnai

Agluonėnai, Klaipėdos rajono savivaldybė

Agluonėnai - tai buvęs tipiškas Mažosios Lietuvos kaimas, įsikūręs ant Agluonos upelio kranto ir pirmą kartą paminėtas 1540 m. Kaime stovi aukščiausias Klaipėdos rajono Bobės ąžuolas, prie Agluonos 1989 m. pradėtas sodinti Lietuvininkų ąžuolynas ir pastatytas Gediminaičių stulpų paminklas-aukuras, skirtas Agluonėnų gyvenvietės 450-mečiui bei Lietuvos tautiniam atgimimui pažymėti. Lietuvininkų ąžuolyne 2009 m. minint Valstybės dieną atidengtas paminklas Mažosios Lietuvos krašto gyventojams lietuvininkams atminti. Paminklą sudaro arka ir ąžuolo lapo formos krikštas. Tais pačiais metais vykusio plenero metu buvo sukurti krikštai iškiliausioms Mažosios Lietuvos asmenybėms įamžinti: H. Mantui, K. Donelaičiui, M. Mažvydui, L. Rėzai, Vydūnui, I. Simonaitytei. Agluonėnuose veikia etnografinė sodyba, kurioje įrengtas muziejus ir esančiame klojime nuolat vyksta įvairūs pasirodymai, šventės.

Gilužių gatvinis kaimas

Gilužiai, Molėtų rajono savivaldybė

Kaimas išsidėstęs prie Molėtų-Balninkų kelio, ant kalvos, Gilužio ežero šiaurės rytiniame krante. Planas būdingas į vienkiemius išskirstytiems kaimams. Gatvė nutiesta ežero krantu. Ritmiškai pasikartojantys pastatų tūriai, tvoros ir medžiai formuoja gana monotonišką gatvės erdvę. Ją paįvairina skirtinga pirkių orientacija ir skirtingos sodybų vidaus erdvės. Pirmą kartą Gilužių k., priklausęs Alantos dvaro Girsteitiškio palivarkui, minimas 1598 m.

Rusnės uostadvaris

Uostadvaris, Šilutės rajono savivaldybė

Visai šalia Uostadvario švyturio 1907 metais pastatyta vandens kėlimo stotis su garo turbina, susiurbianti pievų vandens perteklių ir nuleidžianti jį į Atmatą. Tai pirmasis tokios paskirties statinys Lietuvos teritorijoje. Ji yra ne tik technikos istorijos paminklas, bet vertinga ir architektūriniu požiūriu. Šis statinys prieš keletą metų restauruotas.

Lietuvos nacionalinė filharmonija

Vilnius

Lietuvos nacionalinė filharmonija – didžiausia šalies koncertinė organizacija, filharmonija, esanti Vilniuje. Dirba ~250 darbuotojų. Filharmonijoje dirba Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Lietuvos kamerinis orkestras, Valstybinis Vilniaus kvartetas, Čiurlionio kvartetas, ansamblis Musica humana.

Vaiguvos upelis-gatvė Plokščiuose

Plokščiai

Šalia Plokščių (Vaiguviškių) piliakalnio teka mažas Vaiguvos upelis, miestelyje pereinantis į natūralią Vaiguvos upę-gatvę. Tai - unikali vieta: vietos gyventojai savo namus pasiekia tik eidami ar važiuodami upelio vaga. Į Vaiguvą suteka keletas šaltinių, todėl vanduo čia visada švarus ir šaltas, o dugnas nusėtas akmenukų. Važiuojamoji upės-gatvės dalis tęsiasi daugiau nei puskilometrį. Čia galima smagiai pabraidžioti ar pasivažinėti dviračiu. Automobilių eismas neseniai buvo uždraustas, siekiant sumažinti taršą.

Vilkėnų malūnas

Švėkšna

Malūnas priklausė Vilkėnų dvarui, rekonstruotas 1995 m.

Lietuvos formos sala Dubingiuose

Žalktynė, Molėtų rajono savivaldybė

Sala sukurta Dubingių žirgyno teritorijoje.

Kupiškio skulptūros

Slavinčiškis, Kupiškis

Skulptoriaus H. Orakauskų skulptūrų galima rasti visame Kupiškyje. Plačiau: http://100dienu.blogspot.com/2009/10/kupiskyje-dauginasi-skulpturos-ir.html

Vienintelis serpantinas Lietuvoje

Vilnius

Vilniaus Tuputiškių serpantinas – vienintelis Lietuvoje akmenimis grįstas serpantinas, nutiestas rytinėje Vilniaus miesto dalyje, į vakarus nuo Naujosios Vilnios. Raizgytas kelias įrengtas Tuputiškėse, mišku apaugusioje Žiedų gatvės atkarpoje Pavilnių regioniniame parke. Serpantinas nutiestas XX a. pradžioje į Žemąjį Pavilnį – kaip geležinkelininkų gyvenvietę, pradėtą statyti 1908 m. Tuputiškės iki XX a. pradžios buvo retai apgyvendintos. 1912 m. iš Tuputiškių palivarko išskirta žemių Vilniaus geležinkeliečių kolonijai.

Dubingių piliavietė

Ciūniškiai, Molėtų rajono savivaldybė

Apsilankę Asvejos regioniniame parke, būtinai užlipkite į Dubingių piliavietę. Eidami pažintiniu taku iš anksčiau buvusios salos, dabar pusiasalio, galėsite grožėtis ilgiausio, vieno giliausių ir didžiausių Lietuvos ežerų panorama. Dubingių pilis – svarbus XIV – XVIII a. Lietuvos kultūros, pramonės, gynybos centras, mena karą su Kryžiuočių ordinu, reformaciją – reikšmingas mūsų istorijos epochas. Pilis susijusi su žymių to meto asmenų (Vytauto Didžiojo, Mikalojaus Radvilos Rudojo, Barboros Radvilaitės ir kitų) gyvenimu ir veikla. Dubingiai neatsiejami nuo Radvilų giminės iškilimo ir suklestėjimo istorijos.

Bublių hidroelektrinė

Bijautonys, Kaišiadorių rajono savivaldybė

1957 m. ties Bijautonimis, prie Strėvos, pastatyta 360 kw galingumo Būblių hidroelektrinė, o upė užtvenkta. Šiuo metu elektrinė (po ilgos pertraukos) vėl veikia.

Europos centras

Girija, Vilniaus rajono savivaldybė

1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus. Europos geografinį centrą puošia garsaus lietuvių skulptoriaus Gedimino Jokūbonio kompozicija, skirta Lietuvos įstojimui į ES pažymėti, – balto granito kolona, kurios viršų juosia žvaigždžių karūna.

VU botanikos sodas

Vilnius

Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodas įkurtas 1781 metais ir šiandieną tebetęsia daugiau nei prieš pora amžių pradėtas tradicijas: čia vykdomi moksliniai tiriamieji darbai, studentai atlieka praktikas, rengia kursinius, bakalaurinius, magistrinius, daktaro darbus. Tačiau kartu, po keliasdešimties nelengvų išbandymų, pertvarkų, reorganizacijų metų, panardinusių jį į savotišką užmarštį (XX a.), jis ir vėl iš naujo atrandamas plačiosios visuomenės. Jis tampa vis daugiau žinomas ir lankomas, ne tik kaip švietėjiškas bet ir kaip kultūrinis, rekreacinis, turizmo centras. VU Botanikos sodas nuo 1974 m. įsikūręs dviejose vietose: Kairėnuose (191,5 ha) ir Vingyje (7,35 ha). Jo bendras plotas siekia kone 199 ha ir tai vienas didžiausių sodų tiek visame Baltijos jūros šalių regione, tiek Rytų bei Vidurio Europoje. VU Botanikos sodo augalų kolekcijos taip pat vienos iš gausiausių šiame regione (beveik 10 000 pavadinimų augalų). Kai kurios iš šių kolekcijų, kaip, pavyzdžiui, serbentų – vienos didžiausių Europoje, kitose sukauptas unikalus augalų genofondas (žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijose saugoma per 600 Lietuvos selekcininkų sukurtų veislių).

Lyduvėnų geležinkelio tiltas

Paltupiai, Raseinių rajono savivaldybė

Iškilęs Šiaulių-Radviliškio geležinkelio tiltas per Dubysą – pagrindinis Lyduvėnų miestelio akcentas. Tai vienas ilgiausių ir aukščiausių tiltų Lietuvoje. 1916 m. vokiečiai pastatė vieną didžiausių tuo metu pasaulyje medinių tiltų. Dėl aukštumo ir didumo jis nebuvo tvirtas, nevisiškai tiko geležinkelio reikmėms, tad 1918 m. pastatytas monolitinis geležinis tiltas, pavadintas feldmaršalo Paul von Hindenburg’o vardu. Besitraukdami vokiečiai 1944 m. tiltą susprogdino, per 29 dienas buvo pastatytas laikinas medinis, o 1952 m. dabartinis tiltas. Dabartinio tilto ilgis 599 m, plotis 4,5 m, aukštis 42 m. Didžiausias Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas LR Vyriausybės nutarimu 2008 m. paskelbtas Kultūros paminklu. Tilto statybos ir gyvavimo istorija susijusi su lyduvėniškių gyvenimu, darbu bei šventėmis. Nereikėjo nė laikrodžių – gyventojai apie laiką spręsdavo pagal pravažiuojančius traukinius. Senesnieji gyventojai dar prisimena, kaip apie 1937 m. lėktuvu „Anbo 41“ pro tilto apačią praskrido karo lakūnas, jaunesnysis leitenantas Vladas Murmulaitis.

Ilgiausias automobilių tiltas Lietuvoje

Jurbarkas

Tai ilgiausias (494 m ilgio) Lietuvoje automobilių tiltas, pastatytas 137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas kelio 57,0 km. Projektą parengė Kijevo projektavimo institutas „Sojuzdorprojekt“. Rangovas – Rygos tiltų statybos trestas. Pradėtas statyti 1975 m. sausio mėnesį. 1978 m. spalio 26 d. atliktas tilto sijų deformacijos patikrinimas. Tiltas atidarytas eismui 1978 m. lapkričio 3 d., jam suteikta 100 metų garantija.

Vilnojos akmens skulptūrų parkas

Sudervė, Vilniaus rajono savivaldybė

„Vilnojos” akmens skulptūrų parkas yra bene vienintelis tokio pobūdžio atviras visuomenei tarptautinių simpoziumų meno muziejus Lietuvoje. Vilniaus apylinkėse, tik 1 km nuo unikalios rotondinės neoklasicistinės mūro bažnytėlės Sudervėje, vaizdingame Vilnojos ežero kraštovaizdyje parką, užimantį 4 ha teritoriją, įkūrė ir kasmetinius simpoziumus nuo 2001-ųjų pradėjo organizuoti meno mecenatas verslininkas Vidmantas Martikonis.

Ignalinos atominė elektrinė

Drūkšiniai, Stabatiškė

Daug informacijos apie Ignalinos atominę elektrinę ir jos istoriją galima sužinoti Ignalinos atominės elektrinės informacijos centre. Centras įkurtas 1995 m. liepos mėnesį. Iki 2011 metų sausio 1 dienos jame organizuota daugiau kaip 4 000 ekskursijų, apsilankė apie 82 tūkstančius lankytojų iš 25 pasaulio šalių. Ekskursija nemokama, trunka iki 2 val. Informacijos centrą galima aplankyti darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.00 val., apie vizitą reikia pranešti iš anksto.

Jono Basanavičiaus gimtinė ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas

Ožkabaliai I, Vilkaviškio rajono savivaldybė

Jono Basanavičiaus gimtinėje pristatoma XIX a. pabaigos – XX a. pradžios pasiturinčio Suvalkijos ūkininko vienkiemio sodyba su tradiciniais gyvenamaisiais ir ūkiniais trobesiais. Čia augo tautinio sąjūdžio veikėjas, gydytojas, visuomenininkas dr. Jonas Basanavičius (1851–1927). Atstatytoje stuboje eksponuojami to meto baldai, interjero detalės, tekstilė. Ekspozicijoje yra keletas Jonui Basanavičiui priklausiusių asmeninių daiktų. Dviejų dalių klėtyje su prieklėčiu galima apžiūrėti namų apyvokos reikmenis, įrankius, tekstilę. Klojimo šalinėje eksponuojami javų kūlimo ir vėtymo mechanizmai, žemės dirbimo padargai. Kitoje klojimo dalyje įrengta erdvi scena su žiūrovų sale, kur šiltuoju metų laiku organizuojami įvairūs muziejaus renginiai, mėgėjų teatrų bei folkloro festivaliai. Ūkiniuose sodybos pastatuose įrengtos dvi parodų salės ir erdvi edukacinė klasė.

Baltų gyvybės medis Kupiškyje

Slavinčiškis, Kupiškis

Sietuvos kūlgrinda

Burbiškiai, Šilalės rajono savivaldybė

Sietuvos kūlgrinda - slaptas akmenų kelias pelkėse po vandeniu.

Širvėnos ežero tiltas

Biržai

Medinis pėsčiųjų tiltas, ilgiausias Lietuvoje, 525 m.

Kėdainių senamiestis

Kėdainiai

Senamiestis – centrinė ir istorinė Kėdainių miesto dalis. Urbanistikos paminklas. Dabartinis Kėdainių senamiestis užima 86 ha plotą.

Telšių senamiestis ir ežero pakrantė

Telšiai

Sutvarkytas Telšių senamiestis ir Masčio ežero pakrantė - verta pasivaikščioti. Plačiau: http://100dienu.blogspot.lt/2014/08/telsiai-beveik-kaip-gulbe-is-bjauriojo.html ir http://www.telsiaitic.lt/15299/lankytinos-vietos/mazoji-architektura.html

J. Pilsudskio gimtinė - buvęs Zalavo dvaras

Jenarališkė, Švenčionių rajono savivaldybė

Pastatytas XIX amžiuje, iš dalies rekonstruotas XX amžiaus pradžioje. Priklausė Pilsudskiams nuo 1863 metų. Zalavo dvare gimė Lenkijos maršalas Juzefas Pilsudskis (1867-1935). 1875 metais dvaro sodyba sudegė, pasikeitė savininkai. Lenkų vyriausybės iniciatyva 1935 metais ant atkastų pamatų buvo atstatyta oficina, suremontuoti buvę kepyklos ir kalvės pastatai, senoji rūkykla. Buvusioje kepykloje buvo įrengtas muziejus ir skaitykla su J. Pilsudskio kūriniais. Sovietmečiu atnaujinta sodyba buvo sunaikinta.

Lietuvos geografinis vidurys

Ruoščiai, Kėdainių rajono savivaldybė

Lietuvos žemėtvarkos institutas 1995 metais oficialiai nustatė ir pažymėjo Lietuvos geografinį vidurį (Ruoščių kaime). Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją. 2009 m. buvo įrengtas dabartinis ženklas, kuris simbolizuoja šalies geografinio vidurio ryšį su kosmosu, lentelėje iškaltos šalies geografiniovidurio koordinatės.

Babrungėnų vandens malūnas

Babrungėnai, Plungės rajono savivaldybė

Veikia: www.leonardogalerija.lt

Šiluva

Šiluva

Šiluva yra viena iš 5 vietovių Europoje (kitos – Fatima Portugalijoje, Lurdas Prancūzijoje, Čenstakava Lenkijoje, Sarovas Rusijoje), kur Marijos pasirodymas oficialiai pripažįstamas katalikų bažnyčios. Jis laikomas ankstyviausiu žinomu, kurio 400 metų jubiliejų katalikiškas pasaulis minėjo 2008 m.