Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodas įkurtas 1781 metais ir šiandieną tebetęsia daugiau nei prieš pora amžių pradėtas tradicijas: čia vykdomi moksliniai tiriamieji darbai, studentai atlieka praktikas, rengia kursinius, bakalaurinius, magistrinius, daktaro darbus. Tačiau kartu, po keliasdešimties nelengvų išbandymų, pertvarkų, reorganizacijų metų, panardinusių jį į savotišką užmarštį (XX a.), jis ir vėl iš naujo atrandamas plačiosios visuomenės. Jis tampa vis daugiau žinomas ir lankomas, ne tik kaip švietėjiškas bet ir kaip kultūrinis, rekreacinis, turizmo centras. VU Botanikos sodas nuo 1974 m. įsikūręs dviejose vietose: Kairėnuose (191,5 ha) ir Vingyje (7,35 ha). Jo bendras plotas siekia kone 199 ha ir tai vienas didžiausių sodų tiek visame Baltijos jūros šalių regione, tiek Rytų bei Vidurio Europoje. VU Botanikos sodo augalų kolekcijos taip pat vienos iš gausiausių šiame regione (beveik 10 000 pavadinimų augalų). Kai kurios iš šių kolekcijų, kaip, pavyzdžiui, serbentų – vienos didžiausių Europoje, kitose sukauptas unikalus augalų genofondas (žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijose saugoma per 600 Lietuvos selekcininkų sukurtų veislių).
Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodas įkurtas 1781 metais ir šiandieną tebetęsia daugiau nei prieš pora amžių pradėtas tradicijas: čia vykdomi moksliniai tiriamieji darbai, studentai atlieka praktikas, rengia kursinius, bakalaurinius, magistrinius, daktaro darbus. Tačiau kartu, po keliasdešimties nelengvų išbandymų, pertvarkų, reorganizacijų metų, panardinusių jį į savotišką užmarštį (XX a.), jis ir vėl iš naujo atrandamas plačiosios visuomenės. Jis tampa vis daugiau žinomas ir lankomas, ne tik kaip švietėjiškas bet ir kaip kultūrinis, rekreacinis, turizmo centras. VU Botanikos sodas nuo 1974 m. įsikūręs dviejose vietose: Kairėnuose (191,5 ha) ir Vingyje (7,35 ha). Jo bendras plotas siekia kone 199 ha ir tai vienas didžiausių sodų tiek visame Baltijos jūros šalių regione, tiek Rytų bei Vidurio Europoje. VU Botanikos sodo augalų kolekcijos taip pat vienos iš gausiausių šiame regione (beveik 10 000 pavadinimų augalų). Kai kurios iš šių kolekcijų, kaip, pavyzdžiui, serbentų – vienos didžiausių Europoje, kitose sukauptas unikalus augalų genofondas (žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijose saugoma per 600 Lietuvos selekcininkų sukurtų veislių).
