III Kauno fortas – Kauno tvirtovės dalis Seniavoje, prie buvusio tvirtovės kelio (dabar Titnago g. 43).

Fortas pastatytas 1887–1888 m., rekonstruotas 1893–1898 m. ir 1908 m. Pirmojo pasaulinio karo metais III fortas iš labiausiai apšaudytų Kauno tvirtovės fortų nukentėjo mažiausiai. Jame dar galima aptikti originalių įrangos detalių: laiptų, turėklų, langų rėmų, kt.

Tvirtovės objektas – simetrinės struktūros, penkiakampės formos, orientuotas į pietus. Išsidėstęs Sąnašos upelio slėnio pietinio šlaito viršutinėje terasoje. Fortas išlaikęs išraiškingas reljefo formas, deja, apaugusias sunkiai praeinamais bruzgynais. Teritorija į pietus ir rytus mažai urbanizuota, vakarinėje pusėje šliejasi eilė gyvenamųjų namų. Šiaurinė teritorijos dalis palyginti intensyviai urbanizuota . Gamtinį kraštovaizdį bei architektūros paveldo objekto įvaizdį darko teritorijoje stovintys masyvūs gamybiniai pastatai. Pastarieji užstoja patį fortą nuo Titnago g. Forto teritorija išlaikiusi jungtį su gamtiniu karkasu, Sąnašos upės slėniu.

III fortas, kaip ir I bei II fortai yra labai panašios konstrukcijos ir išplanavimo, statytas pagal tą patį Vyriausiosios inžinerinės valdybos patvirtintą 1879 m. tipinį projektą. Forto statiniai kazematuoti, užnugaryje įrengtos kareivinės. Suformuoti atskiri pylimai artilerijos (centrinėje dalyje) ir pėstininkų pozicijoms su aikštelėmis lengvosioms prieššturminėms patrankoms (forto priekinėje dalyje). Perimetrą juosia gynybinis griovys, kuriam apsaugoti įrengti užnugario kaponieriai, išlikusi nepakitusi esplanada. Forto apsaugai įrengta kontreskarpinė skliautinės konstrukcijos raudono mūro siena. Skliautinė konstrukcija ne tik leido sumažinti sienos storį, bet ir skaidant ją fragmentais, užtikrino, kad priešo atakos metu būtų pažeista kuo mažesnė sienos dalis. Kazematų fasadai sumūryti iš raudonų plytų ir papuošti carinei Rusijai būdingais dekoro elementais. Modernizuojant fortą, kai kurie kazematai ar jų fragmentai sustiprinti betonu.